Ar saulės trūkumas yra melanomos kaltininkas?
Sergamumas melanoma ir mirtingumas nuo odos vėžio didėjo pastaruosius tris dešimtmečius, tačiau šis augimas klaidingai buvo siejamas su ultravioletiniais saulės spinduliais. Vis dėlto Didžiosios Britanijos dermatologijos leidinyje „British Journal of Dermatology“ paskelbtas tyrimas rodo, kad saulė yra tik atpirkimo ožys ir sąsajų su melanomos rizika turi ne tiek jau daug.
Tyrimo metu (1991–2004 m.) buvo analizuojama beveik 4000 melanomos atvejų. Pagrindinis mokslininkų atradimas buvo tas, jog prieš tai nustatytos diagnozės metodai nėra tikslūs, ir dažniausiai melanoma diagnozuojama tiems žmonėms, kurių stadija yra net nepiktybinė ir nerizikinga. Dėl to ligos statistika buvo netiksli. Taip pat tyrimo metu buvo atskleista, kad saulės poveikis nėra pagrindinė melanomos priežastis, kaip buvo manoma iki šiol.
Tyrimo išvadose mokslininkai teigė, kad visų pirma reikia surasti naujus diagnozės metodus, kurie neklaidintų ir pateiktų ligos išvadą tik tuomet, kai tikrai yra melanomos rizika. Taip pat, rekomenduojama iš naujo įvertinti ultravioletinių spindulių poveikį odos vėžiui ir apsaugos priemones nuo šių spindulių.
Ultravioletiniai spinduliai nesukelia odos vėžio?
Nepaisant to, kad spaudoje dažnai eskaluojama saulės spindulių ir odos vėžio sąsaja, realiai nėra tam tvirtų įrodymų, kaip tik yra priešingai rodančių faktų. Per daugelį metų atlikti skirtingi tyrimai parodė, kad saikingas ultravioletinių spindulių kiekis padeda apsisaugoti nuo odos vėžio. Buvo nustatyta, kad melanomos rizika sumažėja pakankamai esant saulėje ir padidėja naudojant apsaugą nuo saulės.
Taip pat skaitykite: Pribloškiantis eksperimentas: 3 litrai vandens per dieną moterį pakeitė neatpažįstamai
Vienas įdomiausių faktų yra tai, kad didžiausias epideminis melanomos lygis yra tarp uždarose patalpose dirbančių darbuotojų, o ne tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia lauke. Uždarose patalpose dirbantys žmonės gauna nuo 3 iki 9 kartų mažiau ultravioletinių spindulių nei lauko darbuotojai. Pastarieji gauna daug daugiau ultravioletinių spindulių; jų melanomos atvejų nustatyta kur kas mažiau.
Du pagrindiniai faktoriai, susiję su ultravioletinių spindulių tipais, gali paaiškinti šį paradoksą.
Vienas įdomiausių faktų yra tai, kad didžiausias epideminis melanomos lygis yra tarp uždarose patalpose dirbančių darbuotojų, o ne tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia lauke.
Saulė spinduliuoja 2 pagrindinius ultravioletinių spindulių tipus – UVB, kurie padeda odoje gamintis vitaminui D, ir UVA, kurie realiai pažeidžia odos giluminius sluoksnius. Abu spindulių tipai padeda įdegti ir gali sukelti odos nudegimą, nors UVB spinduliai tai sukelia kur kas rečiau. UVA spinduliai prasiskverbia kur kas giliau į odą ir todėl dažniau gali sukelti odos senėjimą, raukšles ir odos vėžį.
Tyrimų metu buvo iškelta hipotezė, kad uždarose patalpose dirbantys darbuotojai turi padidintą melanomos riziką, kadangi per stiklą patenka tik kenksmingi UVA tipo spinduliai, o UVB, kurie atsakingi už vitamino D gamybą, negali prasiskverbti ir apsaugoti odos nuo pažeidimų. Ultravioletinių spindulių poveikio metu odoje gaminasi vitaminas D, kuris padeda pasisaugoti ne tik nuo odos, bet ir nuo daugelio kitų vėžio rūšių.
Vitaminas D padeda apsisaugoti nuo vėžio
Vitaminas D turi didelę įtaką organizmo imunitetui ir galimybei kovoti su daugeliu ligų, iš jų - ir įvairių organų vėžiniais susirgimais. Per mažai būnant saulėje ir ilgainiui susidarius šio vitamino deficitui, atsiranda daug didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Vitaminas D prieš vėžį kovoja keletu skirtingų būdų:
- Padeda sunaikinti mutavusias ląsteles;
- Sumažina vėžinių ląstelių plitimą ir reprodukciją;
- Sukelia ląstelių diferenciaciją (vėžinės ląstelės neturi diferenciacijos);
- Bendrai stiprina organizmo imunitetą ir t. t.
Tad didžiausia rizika yra, jei žmogus gauna tik UVA ir negauna UVB spindulių, nes tokiu atveju oda tik pažeidžiama ir negali gamintis vitaminas D, kuris padeda aktyviai kovoti ir su odos, ir su kitomis vėžinėmis ląstelėmis. Gaunant pakankamai vitamino D, šis sumažina susirgimo melanoma riziką ir mažina jos galimą plitimą.
Kiek reikia būti saulėje, kad ji būtų naudinga, o ne žalinga
Saulės skleidžiami ultravioletiniais spinduliai ir būnant jų dėka organizme besigaminantis vitaminas D yra geriausia nemokama sveikatos palaikymo terapija, jei tik ja nepiktnaudžiaujama. Tinkamas buvimo saulėje laikas labai priklauso nuo įvairių kintamųjų – klimato zonos, dienos laiko, odos tipo, debesuotumo, amžiaus ir pan.
Taip pat skaitykite: Profesoriaus prognozės: 2050-aisiais seksas bus tik dėl malonumo
Taigi pagrindinis kriterijus yra – nenudegti tiek, kad skaudėtų odą. saulėje galima būti atidengus kiek įmanoma daugiau odos tol, kol nejaučiamas joks odos paraudimas ar skausmas. Taip sėkmingai kaupiamas vitaminas D.
Dar labai svarbu paminėti, kad geriausiai jausite odos būklę, būdami be kremų nuo saulės, nes jie veikia apgaulingai, galite nesuprasti, kad buvimo saulėje jau padauginote. Leiskite savo odai natūraliai pasimėgauti ultravioletiniais spinduliais, pasigaminti vitamino D ir pranešti, kada jai buvimo saulėje jau pakanka.