Ar šuo terapeutas gali padėti pasijusti laimingam?
Viename šilčiausių ir tikroviškiausių filmų apie šuns ir žmogaus gyvenimą kartu „Marlis ir aš“ nuskambėjo daugelį žmonių abejingais nepalikusi frazė, kad šuniui nusispjauti į gražius automobilius, pinigus, didelius namus. Šuniui vis vien, ar tu turtingas, ar vargšas, protingas ar kvailas. Atiduok jam savo širdį ir jis tau atiduos savąją. O ar apie daugelį žmonių galėtum tai pasakyti? Ar su daugeliu jaučiamės reikalingi, mylimi, vieninteliai? Ar su daugeliu jaučiamės laimingi?
Apie tai, kiek žmogui laimės gali suteikti šuo terapeutas, kaip jis gali padėti vaikui, psichologinių problemų turinčiam suaugusiam ar iš gyvenimo jau išeinančiam senyvo amžiaus žmogui, kalbamės su „Kaniterapijos asociacijos“ nare, „Quattro Delicatezza“ produkto vadove Iveta Šikšniuviene.
– Ką reiškia šunų terapija? Kaip šunys gali gydyti žmones?
– Kalbant apie šunų terapiją, reikia skirti dvi sąvokas: „dogoterapija“ ir „kaniterapija“. „Dogoterapija“ – tai vaikų, senelių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, kurie labai svarbūs emocinei vaiko, senelio būklei gerinti, nes bendravimas su šunimi padeda užmiršti problemas, nejusti vienatvės ir pan. „Kaniterapija“ – tai jau profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais, suaugusiais. Tokiuose susitikimuose dalyvauja specialiai apmokyti šunys, praėję specialius testus ir pripažinti profesionalių dresuotojų, kaniterapijos atstovų ir medikų. Svarbu žinoti, kad šunys ne gydo, jie padeda pasveikti
– Ar kiekvienas šuo gali būti terapeutu?
– Tikrai ne kiekvienas. Šuo turi būti stabilios psichikos, išlaikęs visus reikiamus testus.
– Kokių veislių arba kokių savybių turintys šunys gali būti terapeutai?
– Lietuvoje terapijos veikloje dalyvauja tokios pačios šunų veislės, kaip ir visame pasaulyje: Niūfaundlendai, Labradoro retriveriai, samojedai ir kitų veislių šunys.
– Ar tam reikalingi specialūs mokymai?
– Paprastiems susitikimams specialių mokymų nereikia. Užtenka, kad šunys būtų veisliniai, dalyvautų parodose, būtų stabilios psichikos. Norint, kad šuo atliktų kaniterapeuto darbą, jis turi būti specialiai tam paruoštas.
– Ko mokoma ruošiant šunis terapeutus?
– Laikydamas testą, šuo turi išlikti ramus bet kokioje situacijoje. Turi ypač gerai klausyti komandų, būti draugiškas ir noriai bendrauti su kitais žmonėmis.
– Ar šuns terapeuto šeimininkas taip pat turi baigti kokius nors mokymus? Jei taip, ko jis turi išmokti?
– Terapija su gyvūnais negali užsiimti bet kas. Tam turi būti ruošiamas tiek šuo, tiek ir žmogus. Yra net atskiros rengimosi pakopos: nuo asistento iki kaniterapeuto. Žmonės turi būti savo srities profesionalai, tik taip galės tinkamai užsiimti kaniterapija.
– Ar tiesa, kad šunys terapeutai padeda hiperaktyviems ir socializacijos problemų turintiems vaikams? Kokie pastebimi rezultatai?
– Tikrai taip. Šunys iš tiesų padeda hiperaktyviems ir socializacijos problemų turintiems vaikams. Jie pagelbsti vaikams numalšinti nerimą, sukoncentruoti dėmesį, bet darbas su vaiku turi būti sistemingas. Tik tada, tokie susitikimai duoda rezultatų. Rekomenduojami kaniterapijos susitikimai turėtų vykti bent kartą per savaitę, o atskirais atvejais ir dažniau.
Užsiėmimai su vaikais vyksta žaidimų principu, klausimų – atsakymų forma. Vaikai užsiėmimų metu yra aktyvūs dalyviai, o ne stebėtojai, todėl susitikimai su šunimis terapeutais jiems yra įdomūs. Tokie šunys būna ištreniruoti net mokyti vaikus skaityti. Kartais vaikams sunku garsiai skaityti tekstą, nes jie bijo suklysti, ne taip perskaityti žodį, šuo terapeutas mokomas atidžiai klausytis, kaip vaikas skaito, o jei jo dėmesys nukrypsta kitur, šuo parodo jam, kad klausosi ir vaikas turi skaityti toliau. Toks šuo vaikui padeda lengviau išsipasakoti psichologui, gelbsti ugdant pasitikėjimą savimi.
Kaniterapija gali būti naudinga ir suaugusiems žmonėmis, nes moksliniai tyrimai jau seniai parodė, jog bendraujant su gyvūnais žmonėms lengviau atsikratyti streso. Bendravimas su šunimi gali būti skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams ir kognityviniams gebėjimams stiprinti.
– Užsienyje šunys terapeutai daug dirba paliatyviosios slaugos srityje. Kaip jie padeda senyviems žmonėms?
– Apimti teigiamų emocijų senyvi žmonės nors kuriam laikui pamiršta savo ligas, gerėja jų nuotaika, psichinė būklė. Kartais senyviems ligotiems žmonėms sunku prisileisti psichologus, artimuosius, o kartais jokie artimieji jų nelanko ir senyvi žmonės jaučiasi ypač vieniši. Tokiose situacijose šuo terapeutas gali būti vienintelė išeitis, kad iš gyvenimo išeinantis žmogus pasijustų nors kiek geriau.
– Kokie darbai Lietuvoje nuveikti įteisinant kaniterapiją?
– Lietuvoje įkurta „Kaniterapijos asociacija“. Tai tik pradiniai žingsniai rimtų darbų link. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurtas kinologijos mokslinis edukacinis centras, kuris dirba kartu su medikais, kinologais tam, kad paruoštų aukštos kvalifikacijos kaniterapijos specialistus.
Straipsnio autorė – Inga Lebrikaitė