Ar žinote, koks darbas svarbiausias šioje žemėje?

Klementas Davidavičius, Saulius Nainys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Klementas Davidavičius, Saulius Nainys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Šaltinis: Reklama
A
A

Dokumentinį filmą „Svarbiausias darbas žemėje“ plačiajai visuomenei pristatanti kūrybinė komanda – režisierius Klementas Davidavičius ir ūkininkaujantis agronomas Saulius Nainys – sutaria, jog kiekvienas, peržiūrėjęs šį filmą, pajus, kokia žinutė ir vertė perduodama juo ateities kartoms.

Trijų Lietuvos ūkininkų portretus pristatantis filmas mažėjant ūkininkaujančių tampa vis aktualesnis.

Filme aptariama ūkininkų kasdienybė, iššūkiai, su kuriais jie susiduria, taip pat – šios veiklos svarba, nes pasaulio gyventojų ir valgytojų skaičius augti nepaliauja.

Anot filmo režisieriaus K.Davidavičiaus, vienas didesnių iššūkių prieš kuriant šią juostą buvo ūkininkų prisikalbinimas, kad jie atvertų duris į ūkius, nes „tai žmonės, kurie mieliau liktų už kadro“.

Klementas Davidavičius
Klementas Davidavičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Paskutiniais metais miesto žmogus tarsi primiršo, kokį kelią turi įveikti maistas, kurio nebūtų be žemdirbio.

„Prieš 50 metų Lietuvos žemės ūkyje dirbo didelis skaičius žmonių. Tačiau šiomis dienomis, pasitelkus naujas technologijas, žmonių, dirbančių žemės ūkyje, skaičius sparčiai mažėja. Taip pat žemdirbiui keliami vis aukštesnės kvalifikacijos, išsilavinimo reikalavimai, jam jau būtinas ir verslo išmanymas“, – apie pokyčius šiame sektoriuje, kurie matyti ir dokumentiniame filme, kalbėjo S.Nainys.

Uždavinys, kurį sau kėlė kūrybinė filmo „Svarbiausias darbas žemėje“ komanda, yra noras priminti maisto grandinės kelią nuo žemdirbio iki miestiečio, kuriam netenka sukti galvos, kaip užsiauginti vienos ar kitos kultūros duonai, jis laisvas užsiimti kita veikla.

Dažnu atveju kaime pridėtinę vertę kuriantis žmogus savo veiklą vertina ne tiek iš finansinės, kiek iš emocinės pusės, o ir įsitraukęs į ją yra tiek, kad tik gamta jį galėtų atitraukti: užėjus liūčiai, ūkininkui tarsi pasakoma – metas atsipūsti, pristabdyti veiklas.

Lietus gaivina gamtą ir merkia praeivius
Lietus gaivina gamtą ir merkia praeivius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Taigi, tiek filme, tiek ir ūkininko gyvenime atsiranda filosofinis momentas, kaip priimsi tai, ko negali pakeisti?

„Naktį nubudęs nuo smarkaus lietaus ir nebegalėdamas sumerkti akių, pats einu meistrauti ir kuriu planus, ką veiksiu lietui nutilus, kokia bus mano veiklos strategija? Apvažiuosiu ryte laukus ir galvosiu, kaip gyvensiu toliau“, – atviravo pašnekovas, pats ūkininkaujantis jau trečią dešimtį metų.

„Ūkininkai yra šaltų nervų turėtojai. Nepaisydamai audrų ir uraganų, kurie jų visų metų įdirbio gadintojai, vis tiek ieško sprendimo ir eina į priekį. Eina, nes kitaip negali, nes tai jų, dažnu atveju, kelių kartų palikimas, taigi, rankos nesvyra“, – ūkininko kasdienybę apibendrina K.Davidavičius.

Kūrybinė komanda sutaria, kad žemdirbys yra strategas, kaskart mėginantis atsakyti į klausimą, kaip su mažiau užauginti ir sukurti daugiau pridėtinės vertės ir kokybės.

Tam, kad filmas pakylėtų nuo buitiško lygmens ir atskleistų ūkininkų darbų prasmę ir svarbą, režisierius pasitelkia visuomenei gerai žinomus muzikinius kūrinius ir jų takelius. Būtent jais ir kuriamias didingumo įspūdis ir drama, kuri šiame sektoriuje, deja, bet neišvengiama.

Norinčius susipažinti su naujausia dokumentine juosta „Svarbiausias darbas žemėje“ kviečiame filmo peržiūrai čia.