Ar žmonės turi būti monogamiški?

Atrodo, kad visi ieško sielos draugo, tikrosios meilės ar savo liepsnos dvynio. Tačiau kartais, kai santykiai jau sukurti, tų išvardintų poreikių nebepakanka, ir žmonės pradeda žvalgytis aplinkui. Ypač dėl daugybės socialinių tinklalapių ir pasimatymų programėlių žmonėms atsiranda daug daugiau pagundų, kadangi jos yra lengvai prieinamos ir diskretiškos. Viskas gali prasidėti labai nekaltai ir baigtis karštu romanu su tolimesnėmis pasekmėmis.

Kai žmogus miega ne tik su savo partneriu, tačiau vis tiek grįžta pas jį, toks žmogus laikomas socialiai monogamišku.

Jei miegoti su kitu žmogumi, kuris nėra jūsų partneris, yra taip blogai ir taip nepriimtina, kodėl tai nutinka taip dažnai? Ne tik vienoje kultūroje, bet beveik visose, visame pasaulyje?

Apie 20% vyrų ir moterų prisipažino buvę neištikimi savo partneriams, rašo thespiritscience.net. Ar mes turime būti tik su vienu vieninteliu žmogumi visą likusį gyvenimą? Ar mūsų prigimtis mums sako ką kita? Kitaip tariant, žmonės monogamiški sutvėrimai, ar ne?

TAIP PAT SKAITYKITE: Olegas Lapinas: „Neištikimos moterys pas savo vyrus dažniausiai negrįžta“

Iš 5000 skirtingų šioje Žemėje gyvuojančių žinduolių 3–5% jų rūšių laikomos visiškai monogamiškomis. Bebrai, vilkai ir gibonai yra tik keli pavyzdžiai. Šios monogamiškos rūšys skiriasi nuo žmonių savo poravimosi elgesiu, kadangi per visą gyvenimą jie turi tik vieną partnerį.

Mes, žmonės, prieš įleisdami šaknis, turime vidutiniškai 6–7 partnerius. Ar kada girdėjote terminą „socialiai monogamiškas“? Kai žmogus miega ne tik su savo partneriu, tačiau vis tiek grįžta pas jį, toks žmogus laikomas socialiai monogamišku. Daugeliu atveju, šis terminas labiau tiktų žmonėms apibūdinti nei „visiškai monogamiškas“.

Žinoma, yra poreikis paragauti „skirtingų skonių“. Tačiau kai kalbama apie lūkesčius, keliamus partneriams, mes norime, kad jie būtų mums ištikimi.

Be jokių išimčių.

Evoliucijos prasme, vyrų neištikimybę galima labai paprastai paaiškinti. Kuo daugiau partnerių turi vyras, tuo plačiau jis pasės savo sėklą, o tai padidina galimybę skleisti savo genus. Lygiai kaip ir visiems kitiems gamtoje esantiems patinams. Moterims ši evoliucinė teorija tampa šiek tiek sudėtingesnė.

Ypač kai pažvelgiame į tuos laikus, kai moterys nedirbo tiek daug, kiek vyrai. Jos rizikavo prarasti daug daugiau, kadangi rizikavo santykiais su aprūpintoju. Kadangi šiais laikais lygybė yra daug didesnė, ypač Vakarų civilizacijoje, galima sakyti, kad moterys plečia savo galimybes susirasti sau aukštos kokybės partnerį su tokiais pačiais gerais genais.

Kalbant apie atžalas, moteris turi užtikrintumą, kad bus vaiko mama, vyras tokios privilegijos (būti tėvu) neturi. Ypač jei moteris yra pasileidusi, ši tikimybė dar labiau sumažėja. Vaikai yra labiausiai tikėtina priežastis, dėl kurios prasidėjo partnerystės su įsipareigojimais. Kaip skelbia teorijos, tai pagerintų vaikų gerovę.

„Žmogus evoliucionavo iki gebėjimo įsipareigoti vienas kitam dėl vaiko auginimo, tad tai yra ryšys, tačiau tas ryšys tinka visokiems santuokos modeliams – poligamija, vieniša tėvystė, monogamija“, – sakė Jane Lancaster, Naujosios Meksikos universiteto evoliucijos antropologė.

Šis ryšys mūsų visuomenėje tapo standartu. Nesvarbu, tai santykiai ar santuoka, lūkesčiai yra, kad laikysitės šio ryšio ir liksite ištikimi. Tačiau kai kaina praauga naudą, neištikimybės tikimybė didėja. Pagrindinė neištikimybės priežastis yra ta, kad žmonės nėra patenkinti ir santykiuose jaučiasi emociškai išbadėję. Tiesa ta, kad tai gali būti šio ryšio nutrūkimo priežastis.

Kiekvieni santykiai patiria sunkumų, tačiau kai yra meilės pagrindas ir geras bendradarbiavimas tarp abiejų partnerių, labai didelė tikimybė, kad neištikimybė jų nepalies. Tačiau pažvelgę į savo, kaip žmonių, prigimtį, nepanašu, kad būtumėme natūraliai monogamiški. Visuomenė sužaidė didelį vaidmenį mūsų požiūrio šiuo klausimu pasikeitime. Iki tokio lygio, kad nieko kito, išskyrus monogamiją, nepriimame kaip normalaus ir priimtino.