„Arbatos“ lyderis Andrius Zalieska: „Kartais pagalvoju, kad viską būčiau daręs kitaip“

Neseniai grupė „Arbata“ atšventė tryliktąjį savo gimtadienį, kokias emocijas jis jums atnešė?

Kaip ir visi gimtadieniai, jo metų išgyveni visą paletę jausmų – pradžioje rūpestis, kad viskas tik pavyktų, kad būtų geras oras ir taip toliau.... vėliau džiaugsmą, kad viskas sklandu, aplinkui daug draugų, šypsenų ir, kad tu esi to dalis. Po visko liūdesys, kad ir dar vienas tavo smagaus gyvenimo etapas užverstas. Dar vėliau džiaugsmas ir viltis, kad jei tiek daug žmonių tave palaiko gal tada viskas neveltui ir verta tęsti pradėtą veiksmą.

Per gimtadienius mes pučiame torto žvakutes, o galvose ramybės neduoda ypatingas noras. Ar grupė „Arbata“ turi troškimą, kuris turėtų būti įgyvendintas iki sekančios gimimo dienos?

Taip, toks noras kol kas yra, sukurti ir įrašyti dar vieną dainą, albumą, pasakyti naują mintį. Toliau eiti į priekį, nustebinti save.

Šiandien sugrįžus į pirmuosius grupės gyvavimo metus, ar ką nors keistumėte?

Kartais pagalvoju, kad viską gal būčiau daręs kitaip, bet supranti, kad yra taip kaip ir turėjo būti. Tai pamatas ant kurio šoku dabar, todėl galvoju tik apie tai ką keisti dabar.  

Grupės narius vienija meilė tam, ką daro, bet galbūt „arbatistai“ turi dar kokią nors bendrą visų mėgstamą veiklą?

Visi esami ir buvę „arbatistai“ buvo ir yra šaunūs ir mieli, brangūs tuo, kad visi skirtingi. Todėl kaip ir muzikoje, taip ir kitokioje veikloje, esam skirtingi kaip snaigės. Toks ir nurautai mielas tas taškas (arbata), kuris mus jungia.

Kurią dainą šiandien iš repertuaro grupei labiausiai patinka atlikti ir kodėl?

Dainos, kaip ir jausmai, keičiasi priklausomai nuo situacijos ir laiko. Visad miela groti naujas dainas, jei jos atitinka tavo emocinę būklę.   

Galėtume pagalvoti, kad arbatos gėrimas jums ir jūsų grupei turėtų teikti papildomą prasmę, ar taip ir yra?

Taip ir yra. To nereikia ir net negalima įvardinti žodžiais. 

Koks yra jūsų klausytojas ir kokia „Arbata“ jūs esate jiems?

Visad miela koncerto metu matyti protingus ir žingeidžius žvilgsnius. Tikiu, mūsų klausytojai tokie ir yra, linksmi ir teigiamai žvelgiantys į pasaulį, su pliusais akyse ar bet jau su lygybės ženklu, kurį tinkamai pasukus vis tiek gaunasi pliusas.

Liepos 24 d. sugrįžtate koncertuoti į Kauną, dalyvausite festivalyje „Senamiesčio žiogas“, kaip matote šį festivalį ir ką galite pažadėti atėjusiems Jūsų pasiklausyti?

Visad gera sugrįžti ten, kur esi laukiamas. Pažadėti galim – kaip visada bandysim nustebinti ir klausytoją ir save. Te padeda Dzievulis, tikimės praplėsim savo „arbatistų“ šeimyną.