Argentinietė Lily Lietuvos scenose parodys, kas nutinka, kai tango sutinka bossa nova

Lily, kiek žinome, ne pirmąsyk lankaisi Lietuvoje? Ką prisimeni iš pirmųjų viešnagių? Tavo kelionių geografija plati, tad, natūralu, kad įspūdžiai iš įvairių šalių susiplaka į margą kokteilį.

O taip! Ir man pačiai sunku suvokti, kad atvykstu jau trečią kartą. Lankėmės pas Jus 2015-aisiais ir 2017-aisiais. Nuoširdžiai sakau, Lietuvą sunku pamiršti. Nesinori plaikstytis nuvalkiotomis frazėmis, bet apžavėjo ir publika, ir kiekvienas sutiktas žmogus.

Pamenu, pirmasis koncertas vyko po atviru dangumi. Meteorologai žadėjo, kad kiaurą dieną pils kaip iš kibiro. „Tai bent daug žadanti pradžia...“ – pagalvojome. Užlipome ant scenos ir, nepatikėsit, debesys prasisklaidė it mostelėjus burtų lazdele. Po pertraukos dangus prakiuro, regis, amžiams. „Tragedija“, – pamaniau – „koncertas baigtas!“. Bet žmonės ramiai sau išsiskleidė lietsargius ir nė nekrusteldami manęs klausėsi iki paskutinio akordo. Nebuvo lengva dainuoti, nes liūtis talžė klavišinius, aparatūrą, be to, dainuodama labai išgyvenau dėl kantriųjų žiūrovų. Kentėjau dėl jų. Kokie Jūs, lietuviai, fantastiški! Ačiū Jums už pagarbą ir palaikymą.

Beje, nugvelbiau ir vieną kitą valandėlę paklaidžioti po Vilnių. Pamilau šį miestą, jo stilingas kavinukes, įsikūrusias šimtmečius menančiuose mūruose. Ir, žinote ką? Kuomet prisimenu cepelinus, atrodo, liežuvį prarysiu! Kokie jie gardūs! O duona su česnakais tiesiog „žudanti“. Vien dėl šių skonių privalau grįžti!

Ar argentinietė Lily šoka tango? Beje, dainuojant ir šokant šį aistringą muzikos žanrą, patiriama ta pati emocija?

Išties, tango yra „viena“ iš gijų, siejanti mane su vieta, kur gimiau. Argentinos muzika anaiptol nėra VIEN TIK tango, todėl pabrėžiu žodžius „viena iš gijų“. Man patinka tango žodžiai, jame įsismelkusi nostalgija ir drama.

Taip, Lily moka šokti tango... Bet ji to senokai jau nedarė. Žinia, šokti šį šokį tolygu kalbėti tam tikra kalba, kūno kalba. Atrodo, prabyla ranka, kuria partneris tave veda, o tau, moterie, telieka tapti gležna būtybe (iššūkis šiuolaikinėms damoms!) ir leistis į kūno kalbos kelionę. Jausmingesnio muzikos žanro nė negalėčiau įvardinti.

Emocija… Ką jaučia šokantis ar dainuojantis tango? Tegaliu kalbėti tik už save. Gal akordeono virpesiai mus paliečia vienodai. Nežinau. Bet man, kaip dainininkei, svarbiausia, kad mano IŠdainuojami jausmai atvilnytų iki klausytojų širdžių.

Kur tango, ten įsikūrus ir meilė. Meilė tau yra… Apibūdink!

Meilė yra VISKAS kartu sudėjus. Kartu sudėjus su sveikata. Mano mama sirgo nepagydoma liga. Tėtis neužilgo irgi susirgo. Jie buvo kartu 50 metų. Neišskiriami. Pamenu, ta moteris ir tas vyras – patys brangiausi man žmonės – tenorėjo atsigulti vienas šalia kito ir taip gulėti besilaikydami už rankų. Net ir ligoninėje... Štai šitaip aš suprantu tikrą meilę.

Meilė yra gebėjimas duoti. O duoti galima visaip: kartais pakanka skambtelėti draugui ar tiesiog nusišypsoti tam, kam pasitaikė tamsesnė diena...

Lily, tu gimei Buenos Airėse, gyvenai Ispanijoje, o dabar tave likimas nubloškė į Berlyną. Koks kosmopolitiškas gyvenimas! Ar tai turėjo įtakos tavo muzikai, kuri taipogi – savotiškas kosmopolitiškas kokteilis, pagardintas tango, bossa novos, Argentinos folko, džiazo spalvomis?

Gimiau didmiestyje. Tiesą sakant, miestai mane „veža“. Vieni jų įsiurbia labiau, kiti – mažiau. Kiekvienas miestas pulsuoja savo šarmu, kvapu bei šviesa… ir, žinoma, normalu tuos miestus lyginti tarpusavyje. Berlynas, pavyzdžiui, „kepštelėjo“ gyvenimą ir jausmus kaip kokia ilga žiema, kuomet giliau pažvelgi savo sielon. O antai Ispanijos klimatas ir saulė tarsi nuolat ragino linksmintis, gerti į save džiaugsmą ir šilumą, neleido nustygti vienoje vietoje.

Taigi miestai nuspalvina ir nuotaikas, kurios yra neatsiejamos nuo mano dainų. Kartais sukuri melodiją, kuri širdį nutvieskia saule, net jeigu diena niūri ir žvarbi, arba gimsta daina, kuri tave dar labiau panardina į liūdesį, vienatvę ir ilgesį... Gyvenimas įvairiuose miestuose man padovanojo prabangą atsiverti kultūrų kaleidoskopui. Vis dar nustembu ir mokausi: kokie skirtingi žmonės ir kokia skirtinga publika skirtinguose žemės kampeliuose! Antai lietuviai yra kantrūs, atidūs ir itin jautrūs klausytojai... po lietsargių jūra (šypsos).

Ar tau visada patiko tokia muzikos stilių įvairovė?

O taip! Kai buvau vaikas, eidavau miegoti su ausinuku. Vieną vakarą užmigdavau su argentiniečių legendos Mercedes Sosa dainomis, kitą – su JAV džiazo kvartetu „Manhattan Transfer“, trečią – su gitaros grandų Paco de Lucia ar Alo di Meolos gyvu koncertu... O kur dar tango klasikas Astoras Piazzolla! Mano tėtis buvo priklausomas nuo džiazo ir brazilų muzikos, o seneliai klausydavosi arabiškų melodijų. Visa tai paliko pėdsaką ir mano dainose.

Kas tavo dainose tau pačiai atrodo svarbiausia?

Kokybė mano kūryboje griežia pirmu smuiku. Jeigu nėra dviejų viename, t.y. gražios melodijos ir prasmingų žodžių, nėra ir dainos. Mano tikslas – įsiskverbti į Jūsų širdis, kad po koncerto pažadinta emocija dar ilgai šildytų. Daina, virptelėjusi kiekvieną, tarsi atranda savo naują kelią, nes kiekvienas Jūsų nešiojatės savo unikalią istoriją ir patirtis. Taigi mano muzika vieną palytės vienaip, kitą – kitaip. Nepasirodysiu originali sakydama, kad muzika yra toji stebuklinga kalba, kuriai nereikalingas vertėjas. Nemėgstu scenoje pasakoti ilgų istorijų apie dainų turinį. Jūs, klausytojai, juk„išsiversite“ jas į „savo“ kalbą, ar ne?

Lily, tave meilė atbloškė į Vokietiją. Ištekėjai už Bene Apperdannierio, tavo grupėje grojančio klavišiniais. Kaip judu kuriate dainas? Ar vyro muzikos skonis neveikia tavojo?

Bene yra nepaprastai talentingas muzikantas, bet kartu jis ir labai jautrus žmogus. Šios savybės sukuria unikalų menininką, iš kurio galiu mokytis.

Mano muzika gimsta iš mano ištakų, taigi, savaime suprantama, tam tikri ritmai ir dainos, kurias renkuosi, vyrui skamba visiškai netikėtai. Ačiū dievui, atviresnio žmogaus ieškojimams ir atradimams nesu sutikusi. Bene – savotiška mano mūza. Kai kuriame dainą, jis pasiūlo idėją, o tada mudu (kartais valandų valandas) sėdime prie pianino, kol aš neišgaunu mane kabinančios melodijos. Kuomet turime melodiją, Bene kuria aranžuotę. Aišku, kartais mes susikertame, nes skoniai ne visada sutampa, bet dažniausiai muzikos prasme esame „komanda“. Sunku patikėti, kad nors ir gimėme skirtinguose kontinentuose, klausėmės tos pačios muzikos! Tiesa, mano vyras anksčiau buvo pasinėręs į džiazą ir improvizacijas, todėl nenustebkite, jei klasikinis tango įgaus netikėtų poskonių.

Kokių dar skonių gali tikėtis Lietuvos publika?

Idealiausia publika ta, kuri nieko nesitiki. Ateikite atvira širdimi. O tada mes kartu leisimės į kelionę po įvairiausius muzikos žanrus: nuo dramatiško ir aistringo Buenos Airių tango, romantiškų ir ilgesingų Šiaurės Argentinos dainų iki Brazilijos bossa novos šviesos ir lengvumo ar ispaniško flamenko ugnies... Taip pat išgirsite ir mūsų su vyru kurtų dainų. Kad Jūs žinotumėt, kaip ypatingai jos skamba, atliekamos kartu su mūsų šaunia grupe!

Jūsų šalyje lankysimės trečią sykį, bet, nepaisant to, jaučiamės savo muzikos ir kūrybos ambasadoriais. Gera dalytis, o jūsų publika, kaip jau minėjau, yra įspūdingai jautri ir mokanti išgirsti. Jei ką nors padarysime laimingesniais, savo tikslą būsime pasiekę. Labai laukiu pasimatymo su tavimi, Lietuva!

Lily, pabaigai... ar turi savo moto, kuris tave lydėtų per gyvenimą?

Gerbk žemę ir visus po ją vaikštančius. Mes visi gyvename po vienu dangumi. Išmokime priimti kitokį.