Arkivyskupo Liongino Virbalo istorinės žinios ir asmeninė patirtis keliaujant po Šventąją Žemę nugulė kelionių vadove

Kiek kartų esate aplankęs Šventąją Žemę? Kada ten svečiavotės paskutinį kartą?

Šventojoje Žemėje lankiausi apie 15 kartų. Paprastai ten praleisdavau 7–10 dienų. Paskutinį kartą su piligrimų grupe keliavome praeitą kovo mėnesį.

Papasakokite apie savo pirmąjį apsilankymą Šventojoje Žemėje. Kada jis įvyko?

Pirma kelionė, be abejo, buvo pati įspūdingiausia. 1994 m. vasario mėnesį nuvykome su studentų grupe iš Romos. Tuo metu tokios kelionės lietuviams buvo retenybė ir netikėtumas. Apie savaitę gyvenome ant Tiberiados ežero kranto italo kunigo įrengtuose piligrimų namuose. Pėsčiomis ir su mašina aplankėme svarbiausias Galilėjos vietas, Golano aukštumas. Kelias dienas praleidome Jeruzalėje. Turėjome nuostabius vadovus, kurie ne tik pasakojo apie tai, ką dabar galima pamatyti, bet ir stengėsi supažindinti su Jėzaus laikų gyvenimu, papročiais ir kaip visa tai atsispindi Šventojo Rašto pasakojimuose.

Koks buvo pirmasis įspūdis atvykus į Šventąją Žemę?

Daug kartų buvau skaitęs Evangelijas, girdėjęs jose minimas įvairias vietoves, miestus. Tačiau visa tai atrodė labai tolima, beveik nerealu, todėl buvo sunku net įsivaizduoti. Ir staiga – matai įprastus kelio ženklus, kuriuose nurodyta kryptis į Jeruzalę, Nazaretą, Betliejų arba posūkis į Kafarnaumą. Viskas tapo realu ir apčiuopiama. Evangelijos, pasakojančios apie Jėzaus gyvenimą, įgavo apčiuopiamą pagrindą ir tapo daug akivaizdesnės.

Kitas įspūdis – gyventojų įvairovė ir skirtingumas. Tai ir žydai, ir musulmonai, ir krikščionys. O šie dar pasidaliję į įvairias konfesijas, kurios turi savo bažnyčias ar vienoje bažnyčioje atskiras erdves, altorius. Tai matydamas supranti, kokia sudėtinga yra šios šalies istorija ir kaip nelengva išspręsti šiandienos problemas.

Žinoma, buvo nuostabu matyti gamtos įvairumą nedidelėje šalyje, maudytis Negyvojoje jūroje, apie kurią buvau girdėjęs tik geografijos pamokose.

Koks ryškiausias atsiminimas Jums išlikęs iš kelionių po Šventąją Žemę?

Per daugybę kelionių teko aplankyti ne tik žinomiausias ir garsiausias vietas, tokias kaip Jeruzalė su savo šventovėmis, Betliejus ir kt., bet ir įvairių mažų ir nežymių vietovių, kurios puikiai perduoda tos žemės, jos gyventojų dvasią, leidžia tarsi prisiliesti prie jų istorijos. Pavyzdžiui, tūkstantmetis alyvmedis Aukštutinės Galilėjos kaime, į kurio drevę laisvai sutilpome septyniese, arba siauras Jordano slėnis prieš jam įtekant į Tiberiados ežerą, per kurį traukia nesuskaičiuojamos virtinės paukščių. Juk nemažos dalies Europos paukščių migracija vyksta būtent šiuo slėniu.

Pirmosiose kelionėse dar teko eiti keliu, kuriuo Verbose ėjo Jėzus, prieš iškilmingai įžengdamas į Jeruzalę: iš Betanijos per arabų kaimą ir laukus keliavome į Betfagę, paskui link Alyvų kalno ir leidomės į Jeruzalės miestą. Deja, dabar šį kelią yra užtvėrusi aukšta siena, atskirianti Palestinos savivaldos teritorijas. Bet yra ir džiugių naujienų, pavyzdžiui, Jėzaus krikšto vieta prie Jordano upės pastaraisiais metais vėl tapo prieinama piligrimams.

Kokios trukmės kelionę rekomenduotumėte planuoti norintiems aplankyti Šventąją Žemę?

Tai priklauso nuo kiekvieno galimybių ir noro. Aplankyti ir pamatyti svarbiausioms vietoms užteks savaitės. Jei kas nori įsijausti, pabūti Jėzaus gyvenimą menančiose vietose arba pamatyti daugiau vietovių – reikės pabūti ilgiau.

Šventojoje Žemėje gausu lankytinų objektų, istoriškai svarbių vietų. Suprantama, kad norisi kuo daugiau pamatyti ir patirti. Kaip ten nuvykus produktyviai išnaudoti turimą kelionės laiką? Ar reikėtų iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą?

Jei kas vyksta savarankiškai, labai patartina gerai suplanuoti kelionę. Yra vietų, kurioms pasiekti reikia transporto, bet kitur galima apsistoti vienoje vietoje ir iš jos pėsčiomis keliauti. Taigi geras suplanavimas padės sutaupyti ir laiko, ir lėšų.

Izraelyje gausu lankytinų objektų. Reikia pasirinkti, kas labiausiai domina: šiuolaikinė šalis, gamta, archeologija, krikščionims svarbios šventosios vietos ar kt. Neverta stengtis pamatyti viską. Geriau mažiau, bet atidžiau, skirti laiko tiesiog pabūti, stebėti aplinką, o tikintiesiems – sustojus apmąstyti Šventąjį Raštą, melstis.

Esate parengęs kelionės vadovą „Šventoji Žemė“. Ar besiruošiantys vykti į Šventąją Žemę jį turėtų perskaityti iš anksto? Ar su Jūsų parengta medžiaga pirmą kartą susipažinti pakanka kelionės metu?

Naudingiausia šią knygą skaityti lankantis vietose, kurios yra aprašytos. Galbūt nepavyks perskaityti visko, bet skaitytojas visada ras Šventojo Rašto ištraukas, susijusias su lankoma konkrečia vieta. O sugrįžus iš kelionės bus tikrai įdomu dar kartą mintimis peržvelgti aplankytas vietas, pasinaudojant knygos pasakojimu. Tačiau galima ir iš anksto susipažinti su aprašomomis vietovėmis, pasirinkti, ką aplankyti, prie ko prieiti.

Visai neseniai gavau Šventąją Žemę aplankiusio piligrimo padėkos laišką, kuriuo noriu pasidalyti: „Visos kelionės metu su manimi buvo Jūsų parašyta knyga „Šventoji Žemė“. Tiek keliaudamas, tiek dabar, sugrįžęs į Lietuvą, visą laiką labai džiaugiausi ją turėdamas. Lankant šventąsias vietas man visai nereikėjo jokių kitų informacijos šaltinių. Knyga labai nuosekli, itin informatyvi. Ji buvo nuostabus mano vadovas visos kelionės metu. Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kaip būčiau galėjęs pirmąkart būdamas Izraelyje taip nuosekliai aplankyti tokią daugybę nuostabių vietų, menančių krikščioniško pasaulio ir jo istorijos ištakas. Labai labai Jums ačiū už šią knygą. Tikrai ją rekomenduosiu visiems, keliaujantiems į Šventąją Žemę.“

Ar šis kelionės vadovas skirtas tik norintiems keliauti į Izraelį? Galbūt jis suteikia galimybę fiziškai nepabuvojus šalyje geriau pažinti Šventosios Žemės didybę?

Tiems, kurie domisi Šventosios Žemės istorija arba nori geriau pažinti Šventąjį Raštą, ši knyga pasitarnaus net ir neišvykus iš namų. Joje daug įvairių duomenų, paaiškinimų. Tačiau niekas negalės atstoti asmeninių paties keliautojo įspūdžių ir patyrimų.

Jeigu reikėtų rekomenduoti tris įspūdingiausius lankytinus objektus Šventojoje Žemėje, kokie jie būtų?

Jų yra tiek daug, kad sunku išrinkti. Paminėčiau šiuos: Betliejaus Jėzaus Gimimo bazilika – vienintelis išlikęs bizantinių laikų pastatas; Jeruzalės Kristaus Kapo ir Prisikėlimo bažnyčia su nukryžiavimo ir palaidojimo vietomis, atskleidžianti sudėtingą Jeruzalės istoriją; Tiberiados ežeras, menantis Jėzaus žodžius ir susitikimus jo pakrantėse, atrodantis itin įspūdingai žvelgiant nuo kalno.

Koks metų laikas tinkamiausias kelionei po šventąsias vietoves?

Kelionei labiausiai tinka pavasaris ir ruduo: kovo–gegužės, spalio–lapkričio mėnesiai. To krašto žiema, žinoma, nėra šalta, bet gali būti vėsi, o kartais ir lietinga. Temperatūra labai priklauso nuo vietovės. Aukštai virš jūros lygio iškilusioje Jeruzalėje reikės šiltų drabužių, o vos už 40 km esančioje Negyvojoje jūroje galėsite net maudytis. Vasarą, be abejo, būna labai karšta. Nors pažįstu tokių, kurie keliavo liepos mėnesį ir nenusivylė, bet vis dėlto tai veikiau išimtis.

Į Šventosios Žemės pažinimo kelionę geriau leistis vieniems ar kartu su šeima, bičiuliais?

Kaip ir kiekvienoje kelionėje, džiugu turėti gerus bendrakeleivius. Todėl verta keliauti su šeima, bičiuliais ar parapijiečiais. Tokioje kelionėje neužmirštami tampa vakaro pokalbiai apie tai, ką kiekvienas patyrė, kas pasirodė įdomiausia ir svarbiausia. Net seniau nepažįstami žmonės, keliaujantys vienoje grupėje, dažnai susidraugauja ir išlaiko ryšį sugrįžę į namus.

Jūsų patarimas besiruošiantiems vykti į Šventąją Žemę.

Jei norite patys apsispręsti, ką pamatyti, kiek ir kur pasilikti, tada verta gerai pasiruošti ir keliauti individualiai. Jei norite, kad viskuo būtų pasirūpinta, o patys tik mėgautumėtės kelione bei lankomų vietų pristatymu, – geriau pasirinkti organizatorių sudarytą grupę. Nuvykus reikia stengtis ne tik matyti, bet ir klausytis, užuosti, skanauti maisto, širdimi pajusti dabartinį gyvenimą ir turtingą krašto istoriją, atpažinti Dievo veikimo ženklus toje ypatingoje žemėje, taip pat pagarbiai žvelgti į visus sutiktus žmones, kurie gali būti labai skirtingi nuo mūsų.