Golda Meir: visų žydų motina kritikams atkirsdavo – geriau protesto notos nei užuojautos telegramos

Golda Meir / Vida Press nuotrauka
Golda Meir / Vida Press nuotrauka
Eglė Černiauskaitė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

„Jei Izraelis nebus stiprus, taikos nepasieksime“, – taip skambėjo prieš 50 metų atsistatydinusios Izraelio ministrės pirmininkės Goldos MEIR (1898–1978) atsisveikinimo pareiškimas. Pernai gegužę pasaulis minėjo jos 125-ąsias gimimo, o gruodį – 45-ąsias mirties metines. Ir skubėjo žiūrėti naujos politikės kino biografijos.

Oficialios sukaktys, ilgas ir, teisybės dėlei, gana vidutiniškas biografinis filmas, kurį puošia nebent Helen Mirren vaidyba, bei spalio 7-ąją prasidėjęs dar vienas Izraelio ir Palestinos karas – svarios priežastys pasidomėti, kaip prasidėjo žydų valstybė.

Golda Meir buvo ne pirmoji, o ketvirtoji jos ministrė pirmininkė. Tačiau būtent šios moters rankos, akys ir smegenys liudijo valstybės gimimą ir ją kūrė. Tikrovės gijos pinasi sudėtingiau nei istorinis romanas: XIX amžiuje Kyjive, tuometinėje Rusijos imperijoje, gimusiai mergaitei, septintam vaikui skurdžioje žydų šeimoje, vienai iš trijų išgyvenusių dukterų, buvo lemta tapti nepriklausomos Izraelio valstybės simboliu ir garantu.

Visų žydų motina. Legendine praeitimi, iš kurios iki šiol semiamasi jėgų ir patirties. Įkvėpimo ir citatų bei žydų tautos išminties šaltiniu.