Artėjančio dvasinių praktikų festivalio „Mandala“ organizatorė: renginys skirtas mokyti žmones kaip tapti laimingesniais ir sveikesniais

Gimei ir užaugai Vilniuje, bakalauro studijas baigei Škotijoje, vėliau studijavai Turkijoje ir likai ten gyventi. Kuo ši šalis patraukė?

Stambulą pamilau iš pirmo žvilgsnio. Į jį skridau pagal Erasmus mainų programą (grįžusi iš Škotijos Mykolo Romerio universitete pradėjau studijuoti socialinės psichologijos magistrą). Tiek apie miestą, tiek apie šalį tuo metu žinojau labai mažai. Į Stambulą atvykau sausį. Lietuvoje tuomet buvo -20C, o Stambule +5C. Švietė saulė, ošė jūra, labai gražiai atrodė spalvoti Stambulo namukai. Pažvelgiau į mane supantį vaizdą ir pagalvojau – ar tai realybė, ar tikrai aš čia gyvensiu – tai juk pasaka! Vėliau patyriau ir kokie draugiški yra turkai, o pačiame mieste – galybė pramogų – įvairių kultūrinių renginių, spektaklių, koncertų – nuobodžiauti nebuvo kada.

Grįžusi į Lietuvą pabaigti mokslų Turkijos ir ten sutiktų žmonių labai ilgėjausi, tačiau ten gyventi tuo metu nesiruošiau. Viskas įvyko neplanuotai – po kurio laiko nuskridau ten atostogų ir supratau, kad liksiu. Į atgal skrendantį lėktuvą tiesiog nebeįsėdau. Aplinkybės taip pat susiklostė labai palankiai – bičiulis pasiūlė pas jį apsistoti kol susirasiu darbą ir kur gyventi, o atostogų skridusi draugė atvežė daugiau daiktų. Turkijoje mane žavi labai daug kas – puikus klimatas: netgi spalį dar galima degintis ir maudytis jūroje, pačių turkų charakteris, jų draugiškumas, svetingumas, komunikabilumas, bendruomeniškumas. Neseniai su draugu keliavome iki kito miestelio autostopu – susistabdyti automobilį užtruko vieną sekundę – net nusifotografuoti nespėjome. Turkai labai daug bendrauja – vienišu čia nepasijusi. Taip pat man patinka, jog čia gerbiami vyresni žmonės.

Kokiais charakterio bruožais pasižymi lietuviai, škotai ir turkai?

Man patinka lietuvių gilumas, išmintis, protingumas. Bent jau su savo tarpe esančiais žmonėmis galiu pašnekėti įdomiomis temomis, padiskutuoti. Esu skaičiusi straipsnį, kad pagal moterų išsimokslinimo lygį pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Deja, taip pat pastebiu piktų, nepatenkintų žmonių, Lietuvoje itin daug patyčių – ne tik tarp vaikų, paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Škotai, bent jau gyvenantys Glazgo mieste, kuriame gyvenau, pasirodė atviri ir šilti, šią tautą pamilau, deja, pats Glazgas yra studentų miestas ir vakarais čia siaubingai daug girtų. Turkai labai draugiški, socialūs, paslaugūs – jei paklausi kelio – nuves, jei neši sunkų nešulį – padės. Jie moka atsipalaiduoti ir yra patenkinti netgi mažais dalykais. O nepatinka, kad kartais nepažįstami vyrai kalbina gatvėje, ir tai, kad ne visuomet turkai sako tiesą į akis – jiems tai atrodo nemandagu, todėl verčiau ką nors suks į vatą, nei pasakys tiesiai šviesiai.

Su Lietuva savo ateities nesieji?

Kol kas tokių planų neturiu, tačiau kur gyvensiu ateityje, sunku pasakyti. Turkiją labai myliu, tačiau politinė situacija čia pastaruoju metu itin nestabili. Stebiu ženklus ir klausausi vidinio balso – žiūrėsiu kur gyvenimas nuves. Lietuvoje kol kas gyventi nenoriu, nes mano profesijos žmonės, jeigu dirba ne privačiai, uždirba itin mažai.

Kaip gimė „Mandalos“ festivalis? Kam jis skirtas, kas jame vyksta? Ką simbolizuoja jo pavadinimas?

Jis „gimė“ ne Lietuvoje, o Latvijoje. 2010 m. draugas vyko į Latvijoje rengiamą dvasinių praktikų festivalį „Gara vasara“ ir pasivadino kartu. Šis festivalis labai patiko – tiek jame vykę užsiėmimai, tiek susirinkę žmonės, tiek bendra atmosfera. Tai įkvėpė panašų renginį organizuoti ir Lietuvoje. Jis atsirado jau sekančiais metais ir Lietuvoje buvo pirmasis. Tiesa, jo tematiką praplėčiau – atsirado ir paskaitų apie psichologiją, sveikatą, kūrybinių užsiėmimų, o nuo šiemet – ir speciali pramogų erdvė.

Festivalis skirtas mokyti žmones kaip tapti laimingesniais ir sveikesniais, supažindinama su įvairiomis praktikomis, kuriose vėliau galėtų gilintis savarankiškai. Festivalyje galima ne tik sužinoti naujų dalykų, pailsėti gamtos apsuptyje (festivalis rengiamas itin gražiame kampelyje – Merkio upės kilpoje netoli Jašiūnų), bet ir susipažinti su bendraminčiais, gauti įkvėpimo bei palaikymo gyvenimo permainoms. Į renginį galima atvažiuoti su visa šeima. O lektoriams tai puiki proga pristatyti savo mokymus.

Renginio pavadinimą pasiūlė draugas, su kuriuo kartu lankėmės „Gara vasara“. Man jis pasirodė tinkamas. Mandala – tai harmoningas, simetriškas, centruotas piešinys. Išvertus iš sanskrito kalbos jis reiškia ratą, diską, sferą, o plačiąja prasme – dėsningumą, simetrišką struktūrą. Visos didžiosios pasaulio religijos naudoja mandalą kaip dieviškumo ir vienybės simbolį. Mandalų piešimas naudojamas medituojant kaip instrumentas norint koncentruoti protą, tai taip pat gali būti naudojama kaip savarankiška psichologinė praktika. „Mandalos“ festivalis sukuria saugią ir stimuliuojančia aplinką darbui su savimi.

Festivalis organizuojamas jau aštuntąjį kartą. Kaip jis keitėsi, augo, kokių naujų dalykų atsirado, kas išnyko?

Festivalis labai daug nesikeitė. Visuomet buvo keturios pagrindinės užsiėmimų erdvės (dvasinė, psichologijos, kūno, kūrybos) tačiau būdavo ir įvairių papildomų veiklų. Pavyzdžiui, porą metų veikė knygų mainykla. Žmonės galėjo atsivežti perskaitytas knygas ir išsimainyti jas į kitas. Taip pat vienais metais buvo bendruomenės erdvė, kur atėjusieji galėjo diskutuoti įvairiomis iš anksto suplanuotomis temomis. Kelis kartus keitėsi ir festivalio lokacija, pirmuosiuose festivaliuose nebuvo galimybės išsinuomoti kambarių, visi gyveno palapinėse. Dabar daugiau patogumų.

Šiais metais veiks papildoma – pramogų erdvė. Ji atsirado vienam vyrui, kasmet į renginį atlydinčiam savo žmoną, pasiskundus, kad jis nesidomi nei dvasiniais dalykais, nei psichologija, tad festivalyje nuobodžiauja. Naujojoje erdvėje bus galima išbandyti drąsą stovint ant vinių ar stiklo šukių, lavinti pusiausvyrą einant lynu, smagiai praleisti laiką žaidžiant Viduramžių lauko žaidimus.

Palyginus su pernai, užsiėmimų bus daugiau, o jie patys – kasmet nauji, nes didelis skaičius žmonių į renginį atvažiuoja kas metai.

Kuo ypatingas šių metų renginys? Atskleisk, kurie užsiėmimai, tavo pačios manymu, yra patys įdomiausi, aktualiausi.

Man pačiai itin džiugu, kad muzikinėje dalyje šiemet pasirodys Ieva Zasimauskaitė. Kai ji šiemet atstovavo Lietuvą „Eurovizijos“ konkurse, visa širdimi ją palaikiau. Jos daina „When We Grow Old“ yra apie meilę ir puikiai atspindi „Mandalos“ viziją. Be to ji yra vegetarė ir užsiima dvasinėmis praktikomis. Manau, jog jos dainos festivalyje įkvėps daug žmonių. Taip pat labai įdomus žmogus, atvykstantis į festivalį – žinomas atlikėjas iš Kolumbijos Felipe Duarte. Jo kūryboje susipina šiuolaikinė muzika ir šamaniški garsai. Be to, atlikėjas surengs ne tik koncertą, bet ir specialias Mėnulio jaunaties bei ugnies ceremonijas. Tai gilios, sutelkiančios meditatyvios praktikos, padedančios harmonizuotis su aplinka.

Vienas iš užsiėmimų, į kuriuos rekomenduoju būtinai nueiti – psichoterapeuto Aido Gytenio Giedraičio ir savęs pažinimo praktikų mokytojos Amijos Bernal vedamą ,,Susitikimą su vidiniu vaiku”. Jame lektoriai padės atkurti ryšį su pirminiu savo džiaugsmo ir spontaniškumo pradu.

Įdomi saviugdos trenerių bei Rytų filosofijos žinovų Klaido Žutausko ir Dalios Vengrytės paskaita ,,Jo ir jos meilės kalbos” – joje pasakos apie tai kaip meilę reiškia skirtingos lytys ir kaip išvengti nesusipratimų bei konfliktų. Kitas poroms skirtas užsiėmimas – tantros mokytojų Bharganath ir Bhavani iš Latvijos ,,Sakralus tantros susitikimas” padės sustiprinti ryšį. Įdomus ir pikantiškas dao praktikų instruktorės Editos Esenku vedamas užsiėmimas ,,Seksualinės dao praktikos”.

Rekomenduoju ir psichologės Ainos Adomaitytės paskaitą ,,Emocijų valdymas”, o turintiems ar ketinantiems turėti vaikų siūlau nueiti į psichologės Simonos Maciukevičiūtės paskaitą ,,Kaip mokyti vaiką pažinti ir tinkamai reikšti emocijas”. Žymi psichologė, penkių knygų autorė Genutė Petronienė ves užsiėmimą ,,Darbas su asmenybės dalimis”. Taip pat manau, jog verta nueiti į psichologės Ingos Juodkūnės paskaitą ,,Psichologinis atsparumas”.

Iš kūno praktikų norėčiau paminėti jogos trenerės Aušros Žemaitės užsiėmimą moterims “Hormonų jogos terapija”, kuriame ji mokys kaip darant specialius pratimus atsikratyti PMS, taip pat natūralaus regėjimo atstatymo specialistės Jūratės Aleškevičiūtės vedamą treniruotę ,,Regėjimo joga”.

Kūrybinių užsiėmimų erdvėje bus galima išmokti pasigaminti muilą, smilkalus, šokti japonišką kaoshiki šokį, supilti mandalą iš smėlio.

Kokių papildomų veiklų bus? Kokius praktinius dalykus turi žinoti į festivalį važiuojantys žmonės?

Į festivalio kainą paskaitos ir užsiėmimai jau įskaičiuoti. Tačiau renginyje galima gauti ir įvairių asmeninių paslaugų – tai masažai, auros diagnostika, astrologinės konsultacijos, pirties procedūros, chna tatuiruotės ir t.t. Norintys pabūti gamtoje, galės maudytis upėje, uogauti, grybauti, žoliauti. Taip pat veiks speciali vaikų erdvė – kol suaugusieji dalyvaus paskaitose ir užsiėmimuose, vaikai taip pat bus užimti: dalyvaus vaikų jogos pratybose, gamins medalius iš molio, pieš dažų purkštukais ir t.t. Rekomenduojame atsivežti drabužių, kurių būtų negaila sutepti.

Deja, kambarių, kuriuos būtų galima išsinuomoti, jau nebeliko, tačiau dar turime lovų namelio palėpėje, taip pat apsigyventi galima savo atsivežtose palapinėse. Maistą gaminti galima įrengtose laužavietėse, arba įsigyti festivalio kavinukėse – jose bus tiekiami tik vegetariški ir veganiški patiekalai. Naudoti alkoholį ar kitus svaigalus festivalyje draudžiama. Rūkyti festivalyje taip pat neleidžiama – negalintiems susilaikyti teks paėjėti į toliau nuo renginio teritorijos įrengtą rūkymui skirtą vietą.

Kaip pati susidomėjai psichologija, dvasiniais dalykais?

Psichologija susidomėjau būdama devintoke, kuomet iš klasės draugo pasiskolinau ir perskaičiau Zigmundo Froido knygą „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos“. Kitais metais užsirašiau į psichologijos būrelį ir netrukus jau žinojau, kad stosiu būtent į psichologiją. O dvasinėmis praktikomis susidomėjau išbandžiusi meditaciją bei pamačiusi kaip tai veikia kitus žmones. Medituojantys žmonės laimingesni, paprasčiau žiūrintys į gyvenimą, ramesni.

Kokiais gyvenimo moto, taisyklėmis vadovaujiesi?

Gyvenk ir džiaukis. Įvertink tai, ką turi, tačiau įdėk pastangų gauti tai, ko trūksta ir išspręsti kylančias problemas. Mylėk save ir kitus. Laimė ir sveikata turėtų būti prioritetas, kai reikia daryti pasirinkimus. Stengiuosi daryti tai, kas man patinka, dirbu darbą, kurį dievinu, taip pat užsiimu savanoriška veikla.

Kaip leidi laisvalaikį?

Labiausiai mėgstu leisti laisvalaikį bendraudama su žmonėmis ir keliaudama. Su draugais einame į restoranus, įvairius kultūrinius renginius, labai mėgstu koncertus, taip pat karaoke. Maistas restoranuose čia pigus. Domiuosi pasaulio naujienomis, taip pat skiriu laiko profesiniam tobulinimuisi – klausausi paskaitų, dalyvauju įvairiuose mokymuose. Mėgstu šokti – ne be reikalo tapau šokio terapeute. Taip pat mėgstu piešti, deja, tam dabar neturiu daug laiko.

Kaip dažnai sugrįžti į Lietuvą – ko labiausiai čia pasiilgsi?

Grįžtu kiekvieną vasarą, mat organizuoju festivalį. Kartais grįžtu ir Kalėdoms, visgi, kadangi atostogų neturiu daug, mieliau keliauju į kokius nors dar nematytus kraštus. Pavydziui, šią žiemą keliavau ne į Lietuvą, o į Tailandą. Pasiilgstu šeimos ir draugų, lietuviško maisto, neužteršto oro, stovyklavimo gamtoje. Gera sugrįžus kalbėti lietuviškai bei dalyvauti dvasingesniuose susibūrimuose, renginiuose, kurie labiau atitinka mano pasaulėžiūrą. Grįžusi bandau atsigriebti už visus metus. (šypsosi).

Ar artimieji ir draugai aplanko tave Turkijoje?

Taip, dvi geriausios draugės jau kokius tris ar keturis kartus buvo atvykusios, mama su sese aplankė kartą, o tėtis su broliu pasirinko atostogoms važiuoti į kitą Turkijos miestą – Bodrumą, nes dideli miestai mano tėčiui nelabai patinka. Deja, tuo metu dirbau, todėl neišėjo susitikti.

Daug keliauji. Kokios šalys paliko didžiausią įspūdį, kur norėtum ir vėl sugrįžti?

Paprastai noriu važiuoti vis į kitą šalį, tačiau labai didelį įspūdį paliko Tailandas – į jį planuoju vėl sugrįžti. Tai labai graži šalis, yra dar daug ką pamatyti ir patirti. Buvau labai atsipalaidavusi, ši kelionė man buvo kaip ilgai besitęsianti meditacija. Labai patiko ir Graikijos Santorini sala. Ten labai gražu ir romantiška – ne be reikalo ten daug porų važiuoja tuoktis. Labai patiko ten stebėti saulėlydį – ant olos susirenka daug žmonių ir visi kartu žiūri tarsi kokį spektaklį, o vėliau dainuoja ir ploja – tai buvo labai įkvepiantis patyrimas, atrodė, tarsi visi susivienijome. Labai įdomu buvo lankytis Indijoje – kultūra ten visiškai kitokia, nei Vakaruose.

Ten daug kas patiko, tačiau sukrėtė matyti lūšnynai, suluošinti žmonės, išmaldos prašytojai. Taip pat keletą mėnesių savanoriavau Senegale. Ten taip pat patiko, kad žmonės laimingi, šoka, dainuoja, nors ir gyvena labai neturtingai. Įdomu, kad šioje šalyje vyrai gali turėti keturias žmonas. Jos gyvena atskiruose namuose ir nebendrauja, susitinka tik kartą per metus apsikeisti dovanėlėmis. Vyras turi užtikrinti, kad visoms joms skiria vienodai dėmesio.

Ar jau atostogavai šią vasarą? Galbūt planuoji poilsį po savo renginio? Kaip atrodo tavo svajonių atostogos?

Šią vasarą pailsėjau tik porą savaitgalių – vykau prie jūros. Iš tiesų organizuoti renginį yra labai daug darbo, tad poilsiauti negaliu sau leisti. Bet po renginio būtinai kur nors keliausiu. Galvoju apie Maroką, tiesa, bilietų dar nenusipirkau. Žiemą norėčiau grįžti į Tailandą. Ten labai patiko Bankokas ir Puketo sala. Taip skubėjau viską aplankyti, kad miegodavau po penkias valandas per parą. Man labiausiai patinka šiltos, egzotiškos šalys. Tiesa, Tailande pabuvau vos savaitę, o mano svajonių atostogos yra žymiai ilgesnės!