„Artimieji paskelbė ultimatumą – mano draugas arba jie“. Santykių ekspertų komentaras

Laba diena,

kreipiuosi patarimo, nes atsidūriau keblioje situacijoje. Prieš dešimt metų susipažinau su dabartiniu savo draugu, tačiau pora tapome tik po ilgo laiko. Prieš ketverius metus pradėjome gyventi kartu, bet paskutiniai dveji iš jų man tapo nepakenčiami.

Iki vaikų mūsų santykiai nebuvo idealūs, tačiau pavykdavo prisitaikyti vienam prie kito, jautėm, kada kuriam reikėtų nusileisti, neblogai sekėsi kurti buitį, nors pykdavomės ir karštai, bet taip pat ir mylėjome vienas kitą.

Didžiausi sunkumai prasidėjo po dvejų bendro gyvenimo metų, maždaug tada, kai pirmagimei sukako 4 mėnesiai, o aš antrą kartą pastojau. Tais metais man ėmė trūkti draugo peties buityje ir pagalbos prižiūrint dukrą. Beveik visus tuos mėnesius mano draugo poreikiai tapo svarbiausi, o savųjų turėjau atsisakyti, ypač poilsio, nepaisant to, kad jau laukiausi antrojo vaiko. Po pusmečio, kai pervargau, pasiprašiau pagyventi pas mamą, kad atgaučiau jėgas, nesidrovėjau prašyti jos pagalbos. Mes su sese taip pat pametinukės, todėl mama iškart suprato situaciją.

Kai persikrausčiau pas mamą, buvo likę vos keli mėnesiai iki antrojo mažylio gimimo. Negalvojau apie išsiskyrimą su draugu visam laikui, tiesiog norėjau atgauti pusiausvyrą ir ramiai išlaukti antrojo vaikelio gimimo. Palaukti ir pažiūrėti, kaip elgsis draugas.

Užuot ramiai išlaukęs su mumis antrojo vaikelio gimimo, draugas elgėsi labai netaktiškai, nepagarbiai mano ir mano artimųjų atžvilgiu (mano artimiesiems nuo pat pradžių nepatiko jo chamizmas, šaltas ir šiurkštus elgesys su vaikais, net elementarus nenoras imti vaiko į rankas, nes neva pripras ir pan.). Draugui nepatiko, kad negalėjo gyventi laisvai, pagal savo supratimą ir kad aš nesitaikiau prie jo dienotvarkės. Labai greitai jis susirado paguodą kitos merginos glėbyje, nes tik jos jautėsi suprastas. Tas romanas truko neilgai, ir netrukus mes susitaikėme. Pykomės ir vėl skyrėmės daug kartų, ir aš kaskart vis labiau nusivildavau.

Negalėjau suprasti nei jo paties, nei jo nenoro pasiskirstyti pareigomis, nei skaudžių užgauliojimų (dėl to, kad nusprendžiau apsigyventi pas mamą, jo akimis, tapau mažvaike – neva, kaip toks vaikas, kaip aš, gali gimdyti vaikus, jei nesugebu susitvarkyti savo gyvenimo). Jaučiausi jam reikalinga tik kaip priemonė valgiui gaminti, dar turėjau nuolatos klausyti jo nepasitenkinimo, jog jam grįžus iš darbo niekas nepadaryta. Jis dažnai sakydavo, kad tokios kvaišos joks vyras neves, nepaisant to, kad aš beveik pati turėjau rūpintis tiek vaikais, tiek buitimi, tiek finansais.

Tada man vienintelė išeitis atrodė nuo jo atsiriboti, nenorėjau tokio žmogaus nei sau, nei vaikams. Bet kuo labiau stengiausi nuo jo atsiriboti, tuo labiau jis mane užgauliojo ir kėlė rūpesčių. Pajutau, kad jo žodžiai peraugo į psichologinį smurtą, o tai mane dar labiau sekino. Neradau būdo, kaip su juo gražiuoju spręsti santykius, dėl neišmanymo ėmiausi pačios netinkamiausios taktikos – pradėjau atsikalbinėti piktuoju, drėbti atgal purvais, o tai tik sudarė užburtą ratą. Mano nuotaikas jautė ir vaikai...

Kaskart, kai emocijos aprimsta, draugas teisinasi, kad nenori nieko blogo nei man, nei vaikams, nei mano artimiesiems, tikina, kad labai myli, nori vesti, kad jam pikta, nes vėl negyvenam kaip šeima ir nebesprendžiam nesutarimų kartu.

Šiuo metu pasekmės tokios – mano artimieji jo išvis matyti nenori, ypač, kai draugas juos keliskart išdėjo į šuns dienas, nors mano mama po pirmųjų konfliktų jam dar leido sugrįžti gyventi. Mūsų susitaikymui dabar priešinasi ir mano artimieji, nes jo elgesys jau peržengė visas ribas...

Iš patirties žinau, kad žmonės nesikeičia, ir žinau, kad šiuose nesutarimuose neturėjo dalyvauti kiti žmonėsi, tada ir tas susitaikymas nebūtų buvęs toks komplikuotas. Aš tiesiog norėjau kiek paauginti vaikus ir vėl su juo grįžti gyventi, myliu jį, bet tuo pačiu ir labai skaudu dėl visko, ką teko išgyventi. Suteikiau jam labai daug šansų aprimti ir pagalvoti, o jis tik pablogino situaciją, todėl dabar jau net nebežinau, kaip toliau ją spręsti... Mane laiko baimė dėl artimųjų, nes šįkart, vėl grįžusi pas jį gyventi, žinau, kad prarasčiau ryšį su jais. Artimieji man paskelbė ultimatumą – jis arba jie...

Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.

Sveiki,

apie savo draugą parašėte daug ne itin gražių dalykų, tačiau nieko teigiamo. Žinoma, Jūsų pasirinkimas, su kuo gyventi ir su kuo kurti santykius. Giminaičiai turi teisę nenorėti bendrauti su žmogumi, kuris su jais šiurkščiai bei nepagarbiai elgiasi. Jų utimatumas galbūt yra šiek tiek kraštutinis – atsižadėti Jūsų, jei toliau pratęsite santykius su draugu, tačiau viskas, ką galite daryti, tai gerbti jų pasirinkimą. Pakalbėkite su artimaisiais ir aptarkite galimybę toliau palaikyti su jais ryšį, tačiau savo draugo nekviesti nei į jų namus, nei į bendrus giminės susitikimus. Šio to teks atsisakyti, ypač jei kartu švenčiate šventes ir dažnai susitinkate.

Gali būti ir taip, kad Jūsų artimieji pavargo žiūrėti į tai, kaip draugas elgiasi ne tik su jais, bet ir su Jumis, ir dėl to iškėlė šį ultimatumą. Paklauskite artimiausių Jums žmonių, kodėl tiksliai jie iškėlė tokį ultimatumą – ar dėl to, kad nenori matyti jo, ar dėl to, kad nenori matyti, kaip Jūs kenčiate su, jų manymu, netinkančiu Jums vyru. Duokite jiems žinoti, kad jie Jums brangūs ir nenorite prarasti bendravimo ir būti svetima jų namuose, tačiau Jūsų noras gyventi su draugu Jums taip pat yra svarbus. Žinoma, tai nereiškia, kad artimieji supras. Neaišku, kaip jie mato situaciją, kaip jie mato draugo elgesį su Jumis bei vaikais ir kiek labai jiems yra trūkusi kantrybė matyti, kas dedasi Jūsų šeimoje.

Iš to, ką parašėte apie savo draugo elgesį, sunku suprasti, kodėl norite grįžti pas jį, nors rašote, kad net ir po daugelio jam suteiktų šansų, Jūsų draugas tik pablogina situaciją. Sakote, kad draugo elgesys peržengė visas ribas, jis nemoka elgtis su vaikais ir nenori nei mokytis, nei apskritai jais užsiimti, nepadeda Jums namuose, esate pervargusi tiek, kad teko išeiti pagyventi pas mamą, nes pagalbos iš vyro, kurį pasirinkote, nesulaukiate...

Pakartosime – Jūsų pasirinkimas, su kuo gyventi ir kurti santykius, tačiau gerai įvertinkite, kodėl iš tikrųjų renkatės šį vyrą? Ar buvimo su juo neskatina baimė likti vienai, baimė, kad geresnis vyras Jūsų nenorės, ar draugo kalbos, kad „tokios kvaišos joks vyras neves“ nepaskatino Jūsų patikėti, jog tai tiesa ir Jūs pasmerkta likti viena, jei negrįšite pas draugą? Yra toks mechanizmas moters psichikoje – kuo su ja nepagarbiau elgiamasi, tuo labiau ji prisiriša prie to, kuris taip su ja elgiasi. Deja, tokios moterys dažniausiai nenori nieko girdėti apie aklą prisirišimą prie netinkamo vyro, nes baimė likti be jokio vyro ir viltis, kad jis bent jau sako ją mylintis, būna stipresnės. Nebūtinai tai Jūsų situacija, tačiau Jums gali būti naudinga pačiai sau pasakyti, kas Jus skatina grįžti pas draugą ir ką gero Jūs gaunate iš šių santykių bei gyvenimo su juo. Užgauliojimas, ignoravimas, šiurkštus elgesys nėra meilė. Žodžiai „myliu“ taip pat yra tik žodžiai.

Taip pat skaitykite: Kaip vyrą išmokyti gerbti moterį? Santykių ekspertų komentaras

Galbūt dar turite vilties, kad po stiprių konfliktų, išsirėkus vienas ant kito, ateis ramybės ir šiltų jausmų periodas, bet jį, deja, keis kitas konfliktas, kadangi Jūsų draugas nemoka tvarkytis su emocijomis, o Jūs po truputį jų prikaupėte tiek, kad taip pat nebegalite susitvarkyti kitaip, kaip tik rėkusi atgal. Tiesa, kad dalį žmonių tenkina tik toks dramatiškas gyvenimas bei santykiai, ir gali būti, kad kaip tik to Jūs ir norite. Dramatiški santykiai, nors ir nemalonūs, Jums atrodo priimtinesni nei ramūs, tačiau be didesnių emocijų protrūkių. Priprasti prie nuolatinių konfliktų ir užgauliojimų galima taip pat, kaip prie lėtinės ligos – žmogus, nors ir sako, kad nori pasveikti, iš tikrųjų turėti ligą jam yra daug patogiau bei priimtiniau.

Labai sudėtinga duoti patarimą, ką daryti, kad vyras elgtųsi ramiau ir taikiau, jei jis pats nemato tame problemos ir nenori keisti savo elgesio. Atsitraukimas nuo vyro jį paliekant yra vienintelė veiksminga taktika, paskatinanti vyrą susiimti ir ieškoti išeities iš situacijos. Nerimą kelia tai, kad jis sako, jog jam pikta, kad negyvenate kaip šeima. Panašu, kad jis savinasi Jus ir vaikus ir yra įsitikinęs, kad priklausote jam ir niekur nedingsite. Kol vyras yra ramus, kad moteris anksčiau ar vėliau tikrai grįš, jis neskubės nei keistis, nei ieškoti sprendimų. O Jūsų vyrui, turint tokį emocinį nestabilumą, reikia kardinaliai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, mokytis valdyti emocijas, gerbti aplinkinius ir skaitytis su šalia esančiais žmonėmis.

Toks lūžis paprastai nutinka tik visiškai degradavusiems ar patyrusiems arti mirtinos traumas, susirgusiems mirtinomis ligomis žmonėms, kurie pradeda kitaip žiūrėti į gyvenimą ir paprastai atranda ar pradeda ieškoti Dievo. Tinkamas moters elgesys gali padaryti vienokią ar kitokią įtaką, tačiau tam reikėtų ilgų studijų ir dažniausiai pačiai moteriai tenka padirbėti su savimi, kad ji išeitų iš standartinių elgesio modelių. Pokyčių nori daugelis žmonių, tačiau retas iš tikro nori ką nors keisti ir įdėti tiek pastangų, kiek reikia, kad tai įvyktų. Tad santykiai ir vyro elgesys greičiausiai ir bus toks, koks yra – pyksitės, skirsitės, taikysitės, jis kartas nuo karto susiras kitą moterį, kuomet ilgesnį laiką pabūsite santykių krizėje.

Jei joks dvasingumo, religijos kelias ar išsamus santykių žinių studijavimas nėra kažkas priimtino nei Jums, nei Jūsų vyrui, tikimybės ką nors kardinaliai pakeisti yra nedaug. Į tai, kas buvo santykių pradžioje, vargu ar grįšite, kadangi vaikai yra papildomas stresas bei nuovargis jums abiem. Negana to, per laiką prikaupėte pakankamai nuoskaudų, pykčio ir nepasitenkinimų, o tai apsunkina net ir taikius santykius. Žinoma, ir vėl rinktis Jums. Girdėjote mūsų rekomendacijas – studijuoti santykių žinias, ieškoti savo kelių, kaip dirbti su savimi, pageidauti, kad draugas susirastų ką nors, kas padėtų jam susitvarkyti su emocijų protrūkiais, ir tokiu atveju turėsite šansą turėti ramesnius, taikesnius bei stabilesnius santykius.

DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.

P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!