„ArtVilnius’15“ paskelbė šiuolaikinio meno mugės laureatus: išskirtinis dėmesys – Ukrainos atstovams

Didžiuliame, 12 tūkst. kvadratinių metrų plote, įsikūrė 55 galerijos iš 15 skirtingų pasaulio šalių. Tarp jų – ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Vokietijos menininkų darbai. Tačiau šiemet didžiausias parodos dėmesys buvo skiriamas Ukrainai.

„ArtVilnius’15” organizatoriai šiemet įvedė naujovę  – pasirinko vieną šalį, kuri tapo pagrindine mugės viešnia: jai atstovauja daugiau nei įprasta galerijų, mugėje darbus eksponuoja daugiau tos šalies menininkų, vyksta daugiau edukacinių renginių, juose rengiamos įvairios, su konkrečios šalies kultūra susijusios, diskusijos.

Tai jau ne pirmi metai, kai šiuolaikinio meno mugėje Ukraina atsiduria dėmesio centre. Išskirtinai daug galerijų čia šalis pristatė 2009-asiais, o šiemet sugrįžo su dar platesne programa.

„Kaip matome, menas stipresnis už bet kokius politinius dalykus, už kitas katastrofas. Stebėdami Ukrainos galerijas, matome daug aktualių temų, o ne buitinių dalykų. Eksponuojami darbai leidžia pajusti pulsą, kuriuo šalis gyvena“, – ketvirtadienį „Litexpo“ vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo menotyrininkė Raminta Jurėnaitė.

Čia, kaip ir kasmet atidarymo dieną geriausiems mugės menininkams ir galerijoms buvo išdalyti specialūs apdovanojimai – „ArtVilnius’15” paskelbė penkis mugės laureatus. Visus juos rinko ir vertino kompetentinga komisija, kurią šiemet sudarė komisijos pirmininke tapusi R.Jurėnaitė, menotyrininkai Ernestas Parulskis, Virginijus Kinčinaitis, dailės kritikė Agnė Narušytė bei svečias iš Šveicarijos, menotyrininkas ir žurnalistas Simonas Hewittas.

Visi jie drauge su „Lewben Art Foundation“ direktore Indre Tubiniene bei kolekcijos kuratore Francesca Ferrarini pasidalino mintimis apie nugalėtojų kūrybą, jų braižą, aptarė galerijų darbą, jų perspektyvas.

Pasak R.Jurėnaitės, šiemet skirt apdovanojimus nebuvo lengva – tarpusavyje susirungė daug stiprių menininkų, originalius darbus pristatančių galerijų. Tačiau nepaisant visko, daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos galerijos, šalies atstovai pelnė du apdovanojimus iš penkių galimų.

Geriausia „ArtVilnius’15” instaliacija buvo pripažintas originalus Ukrainos atstovo Nikitos Shalennyi darbas pavadinimu „Sibiras“. Iš 6 tūkst. skirtingų žalių atspalvių rankšluosčių menininkas sukūrė rytinės Rusijos miško peizažą.

„Gebėjimas sukurti metaforą paprastomis priemonėmis – labai žavi“, – N.Shalennyi kūrinį komentavo R.Jurėnaitė. Jai pritarė ir ukrainiečio laimėjimu besidžiaugiantis V.Kinčinaitis. Pasak jo, šioje instaliacijoje yra daug platesnių geopolitinių prasmių, kurios šių dienų kontekste įgauna visai kitą prasmę.

Kijevo galerija TSEKH pelnė ir geriausios užsienio galerijos vardą. Ši galerija meno mugėje šiemet pristato Ievgenijaus Petrovo ir Mykolos Bilous darbus.

Pripažinimo sulaukė ir Laima Oržekauskienė-Ore pristačiusi savo darbus Kauno galerijoje „ArtCart“. Ji buvo pripažinta geriausia mugės menininke.

Mugė pasižymi tuo, kad joje kasmet dalyvauja daug jaunų menininkų. Viena iš to priežasčių ta, jog daugelis jų – yra neseniai studijas baigę arba dar besimokantys Vilniaus Dailės akademijos studentai. Šįkart komisija geriausiu mugės jaunosios kartos menininku kone vienbalsiai išrinko Petrą Lincevičių. Jo darbus mugėje eksponuoja Vilniaus Dailės akademijos parodų salė „Titanikas“.

„Kiekvieną kartą, kai tenka vertinti meno kūrinius, man labai padeda formulė, kurią naudoju kriterijams išgryninti. Yra trys dalykai, kuriuos apsvarstau žiūrėdamas į kūrinį: paklausiu savęs ar norėčiau surengti šio menininko parodą, ar galėčiau parašyti recenziją, ar norėčiau tą kūrinį nusipirkti. Sudėjęs šiuos elementus pamatau, kad ši formulė veikia. Petras Lincevičius – atitinka visus kriterijus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E.Parulskis.

Pasak jo, ieškodami jauno talentingo mugės kūrėjo, dauguma komisijos narių pastebėjo P.Lincevičiaus darbus ir paminėjo jį kaip vieną iš favoritų. „Vadinasi, subjektyvumo formulė veikia gana objektyviai“, – sakė menotyrininkas.

Vilniaus „Prospekto“ galerijai už joje eksponuojamas Remigijaus Treigio fotografijas šiemet atiteko garbingas – geriausios mugės galerijos apdovanojimas. „Tai yra autorius, kuris mums, Lietuvoje, puikiai žinomas, tačiau kaskart kai pamatome jo darbus, jis mus sugeba mus pristabdyti. Labai džiaugiuosi, kad „Prospekto“ galerija pasirinko pristatyti Remigijų Treigį“, – gerų žodžių kūrėjui negailėjo A.Narušytė.

Mugės atidarymo dieną paskelbti penki laureatai, tačiau iki jos pabaigos, sekmadienio, sąrašas pasipildys dar dviem. „ArtVilnius’15” lankytojai taip pat galės išrinkti savo favoritus. Visos mugės metu žiūrovai galės balsuoti už labiausiai patikusį menininką ir galeriją. Laureatai bus paskelbti birželio 28 dieną.

Palyginti su ankstesniais metais, šiemet mugėje dalyvauja mažiau galerijų. Tačiau, kaip sakė „ArtVilnius’15” vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė, svarbiausia ne kiekybė, o kokybė. „Mugė, jos atidarymas – tai mums yra pati didžiausia sėkmė“, – sakė ji.

Šiemet šiuolaikinio meno parodoje veikia speciali projektų zona. Joje originaliai prisistato Jono Meko vizualiųjų menų centras, šiuolaikinio video meno festivalis „Videonale“, čia veikia Dainiaus Liškevičiaus, Vladimiro Tarasovo, Marinos Koldobskayos darbai ir „Lewben Art Foundation“ ekspozicija.

Paroda „ArtVilnius’15” veiks birželio 25–28 dienomis.