„ArtVilnius’22“ architektės pataria: ką reikėtų žinoti apie meno eksponavimą namuose?

„Namai atspindi žmogaus skonį, grožio, erdvės, o ir viso pasaulio suvokimą“, – sako interjero dizainerė, „Very good architecture company“ įkūrėja, tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ architektė Olga Voišnis. Kiekvienais metais, pasibaigus meno mugei, jos užsakovų namuose atsiranda naujų meno kūrinių. Šiais metais „ArtVilnius’22“ mugės architektūrą O.Voišnis kūrė su kolege Raminta Vitkūne. Architektės mugės lankytojus tradiciškai kvies susipažinti su menininkais ir išsirinkti meno kūrinį.

Darbo ir namų aplinką be meno architektėms įsivaizduoti sunku. Projektuodamos erdves, jos visada numato vietos meno kūriniams. „Konkrečių taisyklių nėra, – teigia O.Voišnis, – kartais meno kūrinius deriname prie jau sukurtos erdvės, o kartais kuriame erdves, galvodamos apie tam tikrus meno kūrinius. Yra buvę, kai meno kolekcininkai prašė sukurti erdvę jų kolekcijai. Tokiu atveju būtent meno kūriniai lemia architektūros, apšvietimo sprendimus, o mes prieš pradėdamos darbus pirmiausia susipažįstame su kolekcija, tik tada renkame apdailos medžiagas. Jos neturi konkuruoti su meno kūriniais, o drauge kurti vieną, ypatingą visumą.“

Architektės įsitikinusios, kad namai, kuriuose yra daug meno, nebūtinai turi priminti galeriją ir baltas jos sienas. „Nebijome spalvų, skirtingų medžiagų, raštų, fonus visada renkame pagal meno kūrinį“, – sako architektė ir interjero dizainerė R.Vitkūnė.

Dažnai būna, kad namus kuriančiais architektais besąlygiškai pasitikintis žmogus būtent jų prašo surinkti pirmąją namų meno kolekciją. „Žinoma, kad mums toks požiūris patinka, – sako O.Voišnis. – Yra užsakovų, kurie nori, kad namus jiems sukurtume iki menkiausių smulkmenų.“

Po praėjusių meno mugių „ArtVilnius“ O.Voišnis ir R.Vitkūnės kurtuose interjeruose atsirado Rūtos Katiliūtės, Kristinos Norvilaitės, Pauliaus Šliaupos ir kitų menininkų kūrinių. „Reikia gerai pagalvoti, kaip naujuosius darbus derinti prie jau esamų, sugrupuoti juos pagal stilistiką, spalvas, meno kryptis, menininkus“, – sako O.Voišnis.

Architektės teigia, kad meno kūriniai erdvėje turi atrasti ir jiems tinkamą vietą, ir apšvietimą. Vienaip namų meno kolekcija gali atrodyti dideliame name ir visai kitaip – buto erdvėje. „Kuo švaresnė, neutralesnė erdvė, kuo joje daugiau šviesos ir aukščio, tuo daugiau galimybių parinkti meno kūrinius, kurie interjerą sujungtų į bendrą visumą“, – sako R.Vitkūnė ir priduria, kad kartais užsakovai meno kūrinius namams nori rinktis patys, o kartais visiškai pasitiki interjerą kuriančiais architektais.

O ką daryti su meno kūriniais, kurie, pervežti į naujus namus, rodos, visiškai netinka tai erdvei? „Kiekvienoje erdvėje meno kūriniams galima rasti vietos, – įsitikinusi architektė O.Voišnis. – Reikia tik apsispręsti, ar norite meną derinti prie erdvės, ar erdvę – prie meno.“

Meno mugės „ArtVilnius“ architektės O.Voišnis ir R.Vitkūnė pataria, ką reikėtų žinoti eksponuojant meno kūrinius namuose

Natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Geras apšvietimas sutelkia dėmesį į meno kūrinį, jis tampa gerai matomas, išryškinamas siluetas, spalva, faktūra. Tinkamai parinktas apšvietimas pabrėžia svarbiausias meno kūrinio savybes, koncepciją.

Erdvė. Meno eksponavimui svarbu švari, neapkrauta erdvė ir tinkamas atstumas, leidžiantis kūrinį stebėti. Kuo didesnis meno kūrinys – tuo didesnio atstumo reikėtų. Jei formatas nedidelis – kūrinys gali puikiai tikti ir koridoriui ar mažam kambariui.

Kompozicija. Menui tikrai galioja taisyklė – daugiau yra mažiau, todėl svarbu palikti erdvės tarp meno kūrinių ir atkreipti dėmesį, kaip jie dera tarpusavyje. Jeigu meno kūrinių yra daug, o erdvės juos eksponuoti – mažai, tuomet rekomenduojame pagalvoti apie kintančios ekspozicijos principą. Kūriniai toje pačioje erdvėje gali būti keičiami.

Tinkamas eksponavimo aukštis. Jei patalpos aukštis standartinis – meno kūrinio centras turėtų būti ties akių lygiu. Jei lubos aukštos – eksponavimas gali būti ir aukščiau, išlaikant erdvės proporciją.

Menas skirtingose gyvenamosiose erdvėse. Be abejo, tai gali būti ir labai individualu, tačiau ramesnių atspalvių ir tematikos darbai labiau tiktų miegamuosiuose, darbo kambariuose. Žaismingi, ryškesnių spalvų – vaikų kambariuose. Svetainė yra reprezentuojanti namus vieta, kurioje dauguma žmonių praleidžia daugiausia laiko, taigi meno kūrinys čia turėtų atspindėti šeimininko charakterį.

Švarus fonas. Menui ne visada reikia balto fono. Tinkamai parinkta sienų spalva gali papildyti meno kūrinį. Svarbu, kad aplinkui nebūtų vizualaus triukšmo ir su menu konkuruojančių smulkmenų.

Meno formatas. Sienų ar patalpos forma dažnai diktuoja, kokio formato meno kūrinys tinkamas erdvei – horizontalus, vertikalus ar kompozicija iš kelių smulkesnio formato meno kūrinių.

Skulptūros ir objektai. Tūriniams objektams eksponuoti reikalingos didesnės tuščios erdvės ar namuose esantys laisvi kampai. Svarbu pasirūpinti neutraliais baldais, skirtais mažesnių objektų ekspozicijai. Priklausomai nuo meno kūrinio charakteristikos – spalvos, formos, medžiagos, šiuos baldus reikėtų parinkti ir derinti pagal konkretų darbą. Kad geriau išryškėtų skulptūros charakteris, privalu pagalvoti apie apšvietimą. Tai gali būti į objektą nukreiptas prožektorius arba minkštas, išsklaidytas tolygios šviesos srautas. Natūralus apšvietimas taip pat padeda atskleisti netikėtą meno objekto rakursą, šviesos ir šešėlio žaismą.

Paveikslų eksponavimas. Paveikslai puikiai tinka puošti tuščias namų sienas, tačiau iš anksto žinantis apie meno kūrinius specialistas, projektuodamas gyvenamąsias erdves, gali pasiūlyti ir netikėtų sprendimų – meno kūriniai gali būti integruojami nišose ar komponuojami su įvairių apdailos medžiagų kompozicijomis.

Namai – galerija. Projektuojant individualius namus ir atsižvelgiant į turimą meno kolekciją yra galimybė numatyti jų eksponavimui skirtas erdves. Tai gali būti galeriją primenantis koridorius. Tranzitinę erdvę pagyvintų ir papildomą galerijos funkciją jai sutektų natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

13-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“ vyks spalio 7–9 d. „Litexpo“. „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose.

„Litexpo“ trijose pagrindinėse salėse ir lauke, iš viso 12 000 kv. m plote, vyksiančios mugės programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių. „ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingasis partneris – „Lewben“, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

Fotogalerija: