„ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė-Arlauskienė: „Mugė siūlo tai, ko negali suteikti jokia skaitmeninė platforma“

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO spalio 1–4 dienomis vyksianti 17-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ šiais metais sujungė Vilniaus, Varšuvos ir Vienos meno scenas. Mugėje bus pristatyta 70 galerijų, tarptautinė Projektų zona, skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“, ekskursijos, edukacijos, taip pat trijų dienų diskusijų programa „ArtVilnius Talks“.

Į Vilnių atvyks galerijos, menininkai, kuratoriai ir meno pasaulio profesionalai iš Austrijos, Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių. Mugės programoje šiemet itin ryškus tarptautinis dialogas – jis vyks ir tarp trijų Europos sostinių, ir tarp menininkų bei institucijų, tarp kūrėjų ir kolekcininkų, tarp meno ir verslo.

Mugei besirengiančią „ArtVilnius“ meno vadovę Sonatą Baliuckaitę Arlauskienę kalbino Laisvė Radzevičienė.

– Šiais metais „ArtVilnius“ komunikacijoje matome tris V, kurios reiškia trijų sostinių – Vilniaus, Varšuvos, Vienos – pavadinimus. Kodėl pasirinkti šie miestai ir ką jie pasakoja apie dabartinę Vidurio Europos šiuolaikinio meno sceną?

– Tris V raides sugalvojome prieš keletą metų. Svarstėme, kad būtų smagu ir įdomu pažvelgti, kuo gyvena sostinės, kurias jungia istorinė praeitis ir bendra Vidurio Europos kultūros erdvė. Buvo laikas, kai menininkai, architektai, muzikai ir intelektualai keliavo tarp Vilniaus, Varšuvos, Krokuvos ir Vienos. Šiandien mums atrodo svarbu kalbėti apie šių miestų vaidmenį meno ekosistemose.

Vilnius, Varšuva ir Viena yra sostinės, kuriose telkiasi institucijos, galerijos ir kolekcininkai. Jos veikia kaip infrastruktūros ir idėjų centrai.

Mugės temą ar akcentą pristatome kiekvienais metais, jo laikomės ir rengdami mugės programą. Šiais metais tai atsispindės ir galerijų programoje, ir Projektų zonoje, kurią kuruoti pakviesta Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos direktorė, Vilniaus performanso meno bienalės meno vadovė ir kuratorė Neringa Bumblienė.

Vilniui čia atstovaus pasaulyje žinomi ir pripažinti kūrėjai Emilija Škarnulytė ir Deimantas Narkevičius.

Varšuvą mugėje pristatys viena seniausių Lenkijos šiuolaikinio meno institucijų – nacionalinė dailės galerija „Zachęta“. Į Vilnių ši galerija atveš performatyvų projektą, kurį sukūrė šiais metais Lenkiją Venecijos bienalėje pristatantys menininkai Bogna Burska ir Danielius Kotowskis. Varšuvos „Galeria Studio“ galėsime pamatyti svarbias Lenkijai kūrėjas – Magdaleną Abakanowicz, Natalią Lach-Lachowicz, Jadwigą Maziarską ir kt.

Mugės galerijų atrankos komisijoje dalyvavo viena iš meno mugės „NADA Villa Warsaw“ organizatorių Marta Kołakowska.

Vienos šiuolaikinio meno laukas ir jo galerija „Meyer Kainer“ Vilniuje parodys pasaulinio garso austrų šiuolaikinio meno kolektyvą „Gelatin“.

Mūsų skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“ šiais metais kuruoja Vienoje gyvenantis ir dirbantis menininkas, kuratorius bei rašytojas Aliaksejus Barysionakas.

Per septyniolika „ArtVilnius“ gyvavimo metų esame pristatę įvairias šalis, tarp jų – ir Lenkiją. Daug Lietuvos, Latvijos, Lenkijos galerijų dalyvavo Vienos meno mugėse, kurios šiemet, deja, buvo uždarytos arba vyksta mažesnės. Europoje ir pasaulyje – daugybė meno mugių, konkuruoti čia – gana sudėtinga, tačiau nestabiliame šiandienos pasaulyje, atrodo, pamažu pradedame suprasti, kad reikia ne konkuruoti, o bendradarbiauti.

Europoje ir pasaulyje – daugybė meno mugių, konkuruoti čia – gana sudėtinga, tačiau nestabiliame šiandienos pasaulyje, atrodo, pamažu pradedame suprasti, kad reikia ne konkuruoti, o bendradarbiauti.

Daug keliauju po meno muges Europoje, stebiu, kaip jos keičiasi – sugalvoja naujus formatus, daro pertraukas, ieško naujų veiklos modelių. Tikrai tikiu, kad „ArtVilnius“ yra atradęs savo veikimo principą, kuris leidžia mugei ne tik išlikti, bet ir augti, – regionui esame reikalinga, stabili ir patikima meno platforma.

– Kiek meno mugių per metus aplankote?

– Neskaičiuoju. Pasaulyje vyksta daugybė meno mugių, Belgijoje, kur gyvenu, – kas mėnesį. Į kiekvieną nevykstame, tačiau per metus bent penkiolika tikrai susidaro. Viena mėgstamiausių mano mugių – Londono „Frieze“.

Keletą metų ten nebuvau, bet pastaraisiais metais ji nesutampa su „ArtVilnius“, taigi šiemet nekantrauju apsilankyti. Didelį įspūdį visada palieka Bazelis, visas miestas čia gyvena menu, vyksta dar septynios paralelinės mugės, daugybė parodų. Bazelyje gali sutikti ir menininkų, ir galerininkų, ir kuratorių, ir garsenybių, ir pasaulinio garso žvaigždžių.

– Kaip nepasiklysti tokioje meno gausybėje? Juk neįmanoma aplankyti ir pamatyti visko…

– Per tiek metų išlavinau akį, visko ir nežiūriu, nesistengiu aprėpti, einu ten, kur įdomu, ko nesu mačiusi. Užsienio mugėse esu ne tik žiūrovas, bet ir Lietuvos meno ambasadorius, noriu pakviesti menininkus, galerijas pas save, į „ArtVilnius“. Dalyviai kartojasi, sveikiniesi su senais bičiuliais, atrandi naujų.

– Įdomu, ką Vilniaus mugėje gali atrasti atvykę užsienio svečiai, o ir čia dalyvaujančios galerijos?

– „ArtVilnius“ galerijoms siūlo ne tik profesionaliai organizuotą mugę, bet ir aiškų regioninį kontekstą. Mūsų rinka dar pilna entuziazmo ir nuoširdaus smalsumo.

„ArtVilnius“ erdvė Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO leidžia tinkamai eksponuoti kūrinius. Mugė vyksta trijose salėse, taip pat lauko erdvėse. Šiais metais atrinkome 70 galerijų, atvyksta daugiau nei 300 kūrėjų iš 20 pasaulio šalių. Ypač skatiname dalyvauti jaunas, tik darbą pradedančias galerijas, suteikiame joms geras sąlygas.

Mūsų rinka dar pilna entuziazmo ir nuoširdaus smalsumo.

Neabejotinai svarbus ir papildomas turinys. Kuriame jį visus metus – kuratorinės programos, specialieji projektai, temos akcentai, diskusijos „ArtVilnius Talk“ studijoje, premijos ir laureatų apdovanojimai.

„ArtVilnius“ pritraukia garsiausius Baltijos šalių ir Europos kolekcininkus, augina ir buria naująją kolekcininkų kartą. Šitaip formuojame gyvą ir įvairią mugės auditoriją – nuo patyrusių kolekcininkų iki pirmą kartą meno kūrinį perkančių žmonių.

Bendradarbiaudami su partneriais, su svarbiausiomis Lietuvos meno institucijomis ir muziejais, parengiame daugybę programų ypatingiems mugės svečiams. Tai natūraliai leidžia megztis galerijų, kolekcininkų, institucijų ir kuratorių ryšiams. Mugėje nuolat lankosi muziejų ir šiuolaikinio meno centrų kuratoriai, diplomatai. „ArtVilnius“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė – ši parama atsispindi ir stendų kainose, ir mugės programoje.

– Užsiminėte, kad mugė sąmoningai stengiasi auginti naujus kolekcininkus – joje didelio populiarumo sulaukia Jaunojo kolekcininko stendas, kuriame galima įsigyti iki 1 000 eurų kainuojančių, kuratorių atrinktų meno kūrinių, taip pat diskusijos apie tai, kaip išsirinkti meno kūrinį. Ar naujos kolekcininkų kartos ugdymas yra viena iš mugės misijų?

– Sakyčiau, strateginė ir edukacinė misija. Atsitiktinis pirkinys neturėtų tapti pirmuoju žingsniu į meno rinką, verta susipažinti su sistema, ypač su galerijomis. Jos dažnai tampa pirmaisiais patikimais partneriais. „ArtVilnius“ kuria erdvę, kurioje galima lengvai užduoti klausimus, suprasti, kaip rinka veikia, atrasti asmeninį santykį su menu.

Jaunojo kolekcininko stendas, geriausių galerijų ir kūrinių atranka bei apdovanojimai, meno mokyklų edukacinės programos, „ArtVilnius Talks“ diskusijų scena net ir pačius nedrąsiausius lankytojus priartina prie meno pasaulio, rodo, kaip jame orientuotis. Praėjusiais metais „ArtVilnius Talks“ programoje dalyvavo žinomi meno kolekcininkai Alainas Servaisas, Jānis Zuzānas, Vita Liberte, Sergio Linharesas, M. ir E.Kruus. Šiemet atvyksta Fredericas De Goldsmithas.

Per septyniolika metų aiškiai matėme, kaip jauni kūrėjai, galerijos ir kolekcininkai augo kartu su muge. Ir tai formuoja jos tapatybę: tampame ne tik prekybos vieta, bet ir erdve tinklaveikai, kurioje prasideda ir yra vystomas ilgalaikis santykis su menu.

Per septyniolika metų aiškiai matėme, kaip jauni kūrėjai, galerijos ir kolekcininkai augo kartu su muge.

– 2020 metais, kai daugelis meno mugių Europoje buvo atšauktos, „ArtVilnius“ vyko. Visada sakote, kad meną būtina patirti gyvai. Kaip tokio požiūrio sekasi laikytis, kai pasaulį stipriai keičia technologijos?

– Nusprendėme mugę rengti, nes tikėjome, kad meną iš tiesų galima patirti tik stebint jį gyvai. Šiandien galiu pasakyti, kad dar stipriau tuo tikiu.

Priešingai nei prognozuota, skaitmeninės platformos gyvo meno patyrimo nepakeitė. Tiesą sakant, mugės formatas šiuolaikiniams kolekcininkams yra ypač svarbus. Mugė suteikia koncentruotą, aiškiai struktūruotą aplinką, kurioje per trumpą laiką galima daug pamatyti, palyginti, atrasti ir priimti sprendimus.

Mugės siūlo tai, ko negali suteikti jokia skaitmeninė platforma: gyvą patirtį, tiesioginį santykį su meno kūriniu, pokalbius su galerijų atstovais ir pasitikėjimą. O meno rinkoje jis – itin svarbus. Todėl gyva, tikra, kūrėjų ir lankytojų pilna mugė nėra ir nebus skaitmeninių platformų alternatyva. Skaitmeninės platformos gali padėti mums susitikimams joje pasirengti, tačiau sprendimus vis dar mėgstame priimti gyvai.

– Sonata, ko šiais metais mugėje nepraleisti, ką būtina pamatyti?

– Mugės programa gausi, todėl pirmiausia rekomenduoju jai skirti pakankamai laiko arba apsilankyti ne vieną dieną, – kad nepavargtumėte nuo meno gausos ir nieko nepraleistumėte.

Mano šių metų rekomendacija būtų logistinė: pasiimkite nemokamą mugės planą su programa, pradėkite nuo trečiosios LITEXPO salės. Eidami jos link, lauke pamatysite skulptūrų ir instaliacijų parodą „Takas“ – net septynių autorių kūriniai šiemet eksponuojami lauke. Parodos tęsinys – trečioje salėje, kurioje koncentruosis galerijos iš Varšuvos, Vienos ir mugės naujokės. Pakilkite į balkoną.

Trečioje salėje kviečiu išgerti kavos, atsikvėpti ir keliauti į ketvirtąją – Projektų zonos – salę. Iš jos – į penktąją, kur mažųjų mugės lankytojų lauks edukacinės programos, o suaugusieji galės dalyvauti pokalbiuose ir diskusijose, aplankyti Jaunojo kolekcininko stendą, kultūros leidinius ir, žinoma, dar daugiau įdomių Lietuvos regionų bei užsienio galerijų.

17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ vyks spalio 1–4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.