Arūnas ir Emilija Gelažninkai: pasirodo, „Dakaro“ nugalėtojas ne vienišius!
Ką tik jiedu dar kvėpavo Saudo Arabijos bekelių dulkėmis, bet nuovargio po beveik dvi savaites trukusių varžybų maratono veiduose nematyti. „Ten vykstu pirmiausia lenktyniauti, visgi „Dakaras“ yra didžiulis, sudėtingas, pavojingas nuotykis. Tai – gyvenimo nuotykis“, – pripažįsta šiemet ralyje „vienišių“ klasėje visus aplenkęs motociklininkas Arūnas Gelažninkas (35). Šalia geležiniu žmogumi praminto sportininko ir ten, ir čia – žmona bei nematoma padėjėja Emilija (27).
Be reikalo žurnalistė Remigija Paulikaitė jaudinosi prieš interviu, esą žmogus, kuriam taip gerai sekasi vienam atlaikyti fizinius, psichologinius, pagaliau technikos egzaminus, tikrai nebus atlapaširdis plepys. „Prisityliu važiuodamas. Paskui norisi dalytis įspūdžiais“, – šypsosi Arūnas. O pasakoti jis tikrai moka!
Kai Arūnas su Emilija pasirodė ant nugalėtojų podiumo, kažkas pakomentavo: „Pasirodo, jis ne vienišius!“ Ir iš tikrųjų vasarą bus treji metai, kai jiedu susituokę. Kartu – ketveri. Susipažino per instagramą. Tada Emilija neįsivaizdavo, kas tas motokrosas. Kai Arūnas pasakė, kad yra profesionalus lenktynininkas, net patikrino „Google“, ar tikrai. Vaikinas tada nesportavo, net neturėjo motociklo. Tačiau kartą draugės paragintas pasiskolino motociklą ir abu nuvyko į varžybas. Taip Emilijos dėka Arūnas grįžo į sportą. „Manęs dažnai klausia, kaip išleidžiu vyrą į tokias rizikingas varžybas. Tačiau kodėl turėčiau drausti? Motociklai – jo gyvenimas“, – stebisi Emilja.
Manau, kad gyvenu svajonių gyvenimą. Darau tai, kas man be galo patinka, ir net nevadinu to darbu
Arūnas neneigia, kad Emilija – didžiausia jo pasiekimo dalis, nors jos darbas – nematomas. Ji ieško rėmėjų, dalijasi informacija bei nuotraukomis socialiniuose tinkluose, stengiasi vyrui padėti ne tik profesine prasme – psichologinė parama ypač reikalinga atsakingose varžybose. Jei reikia, ir kojines išplauna ar motociklo oro filtro apsaugą. Be to, ji ir pati mėgsta paspausti gazą ar pristabdyti.
Dabar reikia pristabdyti, nes po Dakaro ralio abiem atėjo metas atsipalaiduoti, mintims susigulėti, padaryti restartą. Tačiau po jo vėl laukia varžybų maratonas. „Manau, kad gyvenu svajonių gyvenimą. Darau tai, kas man be galo patinka, ir net nevadinu to darbu. Daug kas klausia, kiek sportuosiu. Pagal sveikatą jaučiuosi jaunesnis, nei esu. Tikiuosi, dar kurį laiką galėsiu lenktyniauti. Aš tuo gyvenu. Abu tuo gyvename“, – sako Arūnas.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.