Nors absoliuti dauguma „selfių“ – asmenukių – karalienių yra moterys, vis dažniau ir vyrai neatsispiria pagundai nukreipti telefono kamerą į save ir tuoj pat šiuo atvaizdu pasidalyti su draugais socialiniame tinkle.
Narcisizmas be ribų? Nauja mada? Aišku viena – asmenukes besidarančių pagrindinis tikslas – parodyti save, būti matomais. Kuo daugiau „like“, tuo geresnė nuotaika? Didesnis socialinis pripažinimas?
Kai palinkstate prie savo išmaniojo pasižiūrėti, kiek „like“ sužvejojo šiandienos „selfis“, ar neprisimenate pasakos apie Snieguolę, kurios piktoji pamotė periodiškai kalbėdavosi su veidrodžiu: „Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“. Ir visuomet sulaukdavo tos pačios, įsiūtį keliančios, frazės: „Karaliene, tu graži, bet Snieguolė dar gražesnė“. Taigi, po Saule nieko nauja. Visais laikais buvo žmonių, kurie norėjo grožėtis savimi – tai byloja ne tik ši pasaka, bet ir senovės Graikijos mitas apie Narcizą, Doriano Grėjaus istorija.
Kuo daugiau „like“, tuo geresnė nuotaika?
Radau duomenų, kuriuose pateikiami tokie skaičiai: net 60 mln. mūsų planetos gyventojų kasdien „selfinasi“ ir kelia savo atvaizdus į internetą. Taigi, tiek kasdien perfrazuoja klausimą „Kas pasaulyje gražiausias?“. Ir kažin ar technologijos lėmė šios manijos plitimą – jos tik sudarė sąlygas kiekvienam, kuris svajoja turėti autoportretą, pagaliau jį susikurti. Ir ne vieną ar kelis, kaip kažkada garsūs dailininkai. „Selfį“ pasidaryti gali kiekvienas ir bet kur.
Masiškas „selfių“ paplitimas signalizuoja apie visuomenėje vykstančius pasikeitimus – identiteto krizę, kai pagrindinis žmogaus vertinimas susijęs su jo įvaizdžiu ir išvaizda. Beje, Niujorko miesto muziejuje eksponuojamas seniausias pasaulyje „selfis“, darytas 1920 metais. Tuokart du žmonės užsikabarojo ant vieno milžiniško pastato stogo ir, norėdami įsiamžinti kartu, tai sugebėjo naudodamiesi milžinišku senoviniu fotoaparatu.
„Selfinasi“ net ir tie, kurie nėra priklausomi nuo šio pomėgio. Jei anksčiau turistai, norėdami įsiamžinti prie kokio nors objekto, turėjo prašyti vieni kitų ar vietos gyventojų nuspausti fotoaparato mygtyką, tai dabar techninės galimybės leidžia išvengti ir šio paviršutiniško, bet tiesioginio bendravimo.
Beje, ar pastebėjote, kad nuspėti, kuri portretinė nuotrauka yra „selfis“, o kuri fotografuota kito asmens, galima ne tik iš keistos asmens povyzos, bet ir specifinės veido išraiškos. Ar taip ir atrodo narciziškas žvilgsnis? Galima spėti, jog taip, nes „selfyje“ nelieka jokio kontakto su kitu žmogumi – juk skiriasi veido išraiška, kai mus fotografuoja profesionalai, draugai, mylimieji. Čia įamžinamas „aš“ kontaktas su tuo pačiu „aš“
.
Galima ramintis, kad asmenukė yra nekalta pramoga, tačiau jos masiškumas rodo, kaip keičiasi visuomenė, – kone neurotiškas rūpestis savo įvaizdžiu, besikeičiantys santykiai su kitais žmonėmis ir naujos komunikacijos formos – vis dažniau bendraujama ne žodžiais ar kūno kalba, bet vaizdais.
Kadangi „selfiais“ noriai dalijamasi socialiniuose tinkluose, galima spėti, jog tai noras pateikti „savo geresnę“ versiją aplinkinių vertinimui. Ir virtualūs draugai tinkluose pasiduoda šiam žaidimui. Nauja profilio nuotrauka ar „selfis“ visuomet sulaukia daugiau „like“, nei jūsų samprotavimai kokia nors aktualia tema. Virtualus pasaulis nusidažo rožinėmis spalvomis – nes spustelėti „nepatinka“ iki šiol nėra techninių galimybių, o jus erzinantį ar neigiamas replikas laidantį asmenį galima vienu pelės spustelėjimu užblokuoti.
Taigi, sveiki atvykę į pasaulį, kur karaliauja savireklama, ekshibicionistinės manieros ir narciziškas žavesys. Jei primiršote mitą apie Narcizą – paskaitykite jį dar kartą. Vargšas taip ir mirė, negalėdamas atsitraukti nuo vandens, kuriame grožėjosi savo atvaizdu.