„Aš tave myliu“ lietuviai dažniau sako šunims nei tėvams

Moteris su šunimi / Atstovų nuotr.
Šaltinis: Reklama
AA

„Aš tave myliu“ ištarti nėra taip paprasta, kaip atrodo. „Telia“ užsakymu Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, meilė dažniausiai išsakoma sutuoktiniui ir vaikams, tačiau augintiniai šiuos žodžius girdi dažniau nei tėvai. Nuo atviro jausmų reiškimo lietuvius vis dar sulaiko baimė būti atstumtiems, pažeidžiamiems, sako psichologai. Tačiau artėjant gražiausioms metų šventėms jie siūlo tai paversti praturtinančiu kasdieniu įpročiu.

Meilės žodžius yra girdėję ne visi

Meilės žodžių sakymas nėra svetimas jausmų reiškimo būdas tarp Lietuvos gyventojų – pusė apklaustųjų žodžius „aš tave myliu“ sako ir girdi bent kartą per savaitę. Visgi šeštadalis žmonių meilės žodžius girdi vos kelis kartus per metus, o 9 proc. tokių žodžių nėra girdėję niekada.

„Gyvenant iššūkių nestokojančiu laikotarpiu, ryšys su artimaisiais ir galimybė atvirai reikšti jausmus yra išties labai svarbu. Tačiau kiek dažnai girdime meilės žodžius yra glaudžiai susiję su tuo, kiek kartų juos tariame patys. Būtent todėl šių metų kalėdine kampanija kviečiame dovanoti vienas kitam brangiausią dovaną – žodžius „aš tave myliu“, – sako „Telia“ rinkodaros vadovė Vaida Jurkonienė.

Sutuoktiniai, vaikai, gyvūnai, tėvai

Meilės žodžius 82 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausiai skiria sutuoktiniui, o 77 proc. – savo vaikams. 31 proc. „aš tave myliu“ sako savo augintiniams, 30 proc. mamai, o tėčiui tokius jausmus atskleidžia tik 13 proc. apklaustųjų. Psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad aktyviau apie jausmus kalbėti su gyvūnais, o ne tėvais, skatina baimė sulaukti neigiamo atsakymo ar būti nesuprastiems.

„Kai prisipažįstame mylintys, tampame pažeidžiami, juk nežinome, koks bus atsakymas. Gerai, jei atsakys tuo pačiu, o jei atstums, gali skaudėti. Artimas žmogus neatsakyti tuo pačiu gali ir nebūtinai dėl to, kad nemyli, o tiesiog nemoka tokiose situacijose elgtis ar pats jaučiasi nevertas meilės. Taip pat, jei užaugome namuose, kuriuose frazė „aš tave myliu“ pasigirsdavo itin retai, galime jaustis nejaukiai apie tai kalbėdami su kitais žmonėmis. Visgi meilė yra pamatinis poreikis, tad kartais, tardami meilės žodžius augintiniams, turime slaptą norą būti išgirsti artimųjų“, – pasakoja U.Juodytė.

Vieni laukia švenčių, kiti ištaria kas vakarą

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad 67 proc. apklaustųjų žodžius „aš tave myliu“ taria bendraudami gyvai ir ypatingos progos nelaukia, o štai daugiau nei trečdaliui Lietuvos gyventojų artėjančios šventės yra puikus metas išreikšti savo jausmus.

„Išgirstas ir ištartas „aš tave myliu“ yra pajėgus sukurti artumą, bendrystę, jausmą, kad esi svarbus ir rūpi kitam žmogui. Taip pat tai gali būti puikus startas tolimesniems giliems pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Šie žodžiai gali būti tarsi palaikymas, suteikti motyvacijos“, – pasakoja psichologė U.Juodytė.

Psichologė taip pat akcentuoja, kad meilės žodžių tarimas visiems nebūtinai turi būti toks paprastas, o nesaugumas ar baimė likti atstumtam, kuri gali sulaikyti nuo atviro jausmų reiškimo, yra visiškai adekvati reakcija.

„Šios frazės sakyti visiems tikrai neprivalome. Tačiau jei jaučiame, kad norime tai daryti, bet negalime, paklauskime savęs, kokie jausmai kyla ir trukdo mums, kodėl tai vyksta būtent prie konkrečių žmonių. Galbūt vertėtų su žmogumi, kuris jums rūpi, pasidalinti, kad susiduriate su sunkumais atvirai kalbėti apie savo jausmus. Taip galite sulaukti palaikymo ir tokius pašnekesius paversti labai praturtinančia kasdiene rutina“, – pataria U.Juodytė.

„Aš tave myliu“ – visais metų laikais

„Aš tave myliu“ beveik pusė apklaustų šalies gyventojų dažniausiai ištaria vakare, dar 30 proc. tai dažniau daro dieną, o 21 proc. – ryte. Ryte meilė dažniau išreiškiama antrajai pusei ir vaikams, o vakarais šie žodžiai dažniau tariami moterų, didžiųjų miestų gyventojų bei turinčių aukštas pajamas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad žodžiai „aš tave myliu“ neturi sezoniškumo – jie tariami visais metų laikais.

Reprezentatyvų tyrimą „Telia“ užsakymu atlikęs KOG institutas šių metų lapkričio mėnesį apklausė 1010 16–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Skaitykite daugiau