Už lango boluojant sniego pusnims, įsikalbame apie praėjusias žiemos šventes. „Mūsų Naujieji metai, kaip ir daugelio, buvo zūminiai, – šypteli Vaidotas. – Kad būtų smagiau, su draugais nutarėme surengti virtualų karnavalą: kiekvienas turėjo įkūnyti herojų, kuris jam labiausiai atspindi praėjusius metus. Aš apsirengiau Spragtuku.“ – „Kodėl Spragtuku?“ – „Nes kad ir kokių šunybių man pakišdavo praėję metai, vis tiek jas perkąsdavau lyg riešutus.“
Galvoju, kad visgi esi stiprus žmogus – tiek duobių ir pakilimų, kiek tau buvo paruošę praėję metai, ne kiekvienas būtų ramiai atlaikęs.
Ne visada toks buvau. Sakoma, viskas prasideda vaikystėje – o maniškėje būta labai įvairių patirčių. Ji prabėgo Kauno rajone, tokioje vietoje, kurioje stora oda visiems būtų pravertusi. Kartais išsiverždavau į lyderius, bet kur kas dažniau tapdavau atpirkimo ožiu.