Ašarojančioms įžymybėms – jas draugiškai pajuokiančio herojaus atsakas: „Tie, kurie rašo, su jumis nesivartė baltoj patalynėj“
Vakar socialinė erdvė pažiro žiežirbomis: Nijolė Pareigytė-Rūkaitienė, Agnė Jagelavičiūtė ir kiti žinomi asmenys guodėsi, jog komentatoriai peržengia visas ribas. Jų raminti puolė tinklaraštininkas ir socialinės erdvės fenomenas rožinis Pudelis, kuris iki šiol niekam neatskleidžia savo tapatybės. Feisbuko puslapis „Mama, žiūrėk, aš - Selebriti“, kurio pagrindinis herojus yra aštrialiežuvis rožinis šuo, atsirado prieš daugiau nei metus. Jame dažniausiai aptarinėjamas Lietuvos žvaigždžių stilius, su humoru žvelgiama į jų drabužius, pasirinktus ypatingoms progoms.
Tinklaraštis atsirado tam, kad praskaidrintų dieną, o žmonės galėtų pasijuokti ne iš kitų, o patys iš savęs. Juk net ir stilingiausieji kartais klysta. Dažnai įvairiausius vakarėlius ir garsių žmonių susibūrimus komentuojančio puslapio herojus nusprendė pasidalyti ypatinga žinute.
Antradienį Pudelis kreipėsi į visas garsenybes, jo vadinamuosius selebričius, bei paragino juos į tam tikrus dalykus pažvelgti iš kitos pusės:
Byrant karčioms karštoms selebričių ir nebūtinai ašaroms, deja, nelydančioms net deimanto, skaitant (ir neskaitant) piktų pavydžių nepraustaburnių purvo pylėjų komentarus, Pudeliui kyla natūralus noras paguosti mažutėlius žymūnus, laižant jiems rankutę ir graudžiom akutėm žiūrint į nuskriaustus veidus, bei pateikti menkutę analizę, galbūt, kiek apraminsiančią sužeistas jų sielas.
Reiktų suprasti tai, jog viskas, kas papuola į viešąją erdvę, pradedant kačiukų smaugėju, baigiant nauja apetitiška ar nelabai merginų grupe, tampa preke. Ją parduoda žiniasklaida, parduoda vadybininkai ir prodiuseriai, parduoda prokuroras, parduoda patys situacijos dalyviai, siekiantys nauja fotosesija pritraukti kuo daugiau auditorijos. Žmonės, įvykiai, emocijos, koncertai, mitingai ir net pyragų receptai yra nuasmeninami iki mažos, kad ir skrudintų saulėgrąžų pakuotės. Na, o visi juk turi nuomonę apie visokius daiktus. Ar saulėgrąžas.
Dauguma savitą supratimą ar nuomonę turinčių žmonių niekada nėra su jumis bendravę. Na, gal, kažkur kažkada, gal kokioje prekybos centro eilėje, klube, Gedimino prospekte ir matė jūsų nugarą arba sėdėjo jūsų koncerte. Ir jei jūs nedarote taip, kaip Ala Pugačiova, kuri vaikšto po salę ir spaudžia išrinktųjų rankas, asmeniškai jūsų nei vienas iš to kometuojančių ekranų pulko nepažįsta.
Ir tie, kurie rašo, jog šita selebriti yra Ωὰ©Ωᴟ, tikriausiai niekada su jumis nesivartė nei baltoj patalynėj, nei šluostė jūsų išpilto skrandžio turinio po vakarėlio. Informacija, grįsta kažkas kažkada kažką sakė nėra informacija. Tą žino net naujienų portalai, tik ne visada ta išmintimi pasinaudoja.
Kitas reikalas, jei komentaruose pateikiama informacija kažkiek atitinka realybę... Tada visai nebereikia jaudintis, nes laiko nebeatsuksi atgal. Mąstyk, it budistas ar reperis Lukas! Aišku, galima guostis, jog komentatoriai yra pavydūs dvasios skurdžiai, kuriems nesiseka gyvenime, bet tame nėra itin daug tiesos. Jie turi kompiuterius ir internetą, jie kažkuo domisi ir net surezga sakinius. O ir mėgti ar nemėgti, priimti ar nepriimti yra asmens teisė. Jas sugalvojo dar Romos laikais, gaila, nepaliko to punkto apie privilegijuotuosius. Tad prerogatyva ir nenumaldomas potraukis nubausti kiekvieną, kuris ant tavęs burnoja, deja, legaliai suteikta tik Aukščiausiajam, ir, kaip rodo praktika, dar kartais Vladimirui Putinui.
Dar nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ir tokia landi gudri visuomenės dalis, kuri komentuoja tik tam, jog išprovokuotų reakcijas. Pavyzdžiui, kaip aš. Ir ne man priminti, jog žinomumas, tik nereikia jo maišyti su šlove, eina koja kojon su negatyvizmu, kuris nuo minėto reiškinio neatsiejamas kaip Kristina Brazauskienė nuo bufeto, kaip Saugirdas Vaitulionis nuo savo plačios baltos šypsenos, kaip TELELOTO nuo kamuoliukų. Negatyvizmas yra sveika sveikos visuomenės reakcija. Jo nėra tik Šiaurės Korėjoje.
Kad ir kaip saldu save matyti viršelyje, tribūnoje ar klausytis per radiją, visa tai turi kainą su PVM. Kainą sudaro jūsų sunkus darbas bei graužiantis prakaitas, šimtai nuopuolių, prarasti mylimieji ir retos akimirkos žibėjimo. PVM-tai trys tūkstančiai bobų ir diedų su metaliniais dantimis, keturiolika tūkstančių paauglių su neigiamais iš matematikos bei dar kažkoks procentas mamyčių, kurių kūdikiai neramūs naktimis. Dar keli šimtai rinktinių žiniasklaidos beraščių, kurie spaudo klavišus veikiami instinktų ir translate programėlių. Puritoniška visuomenė! Puritoniškas pasaulis! Baisus pasaulis! Deja, tai realus virtualus pasaulis. Sveiki atvykę.
Su meile, Jūsų Pudelis.