Asta Baukutė apie Leonidą Donskį: „Tik jo dėka grįžau į aktorystę ir radau savyje stiprybės nepasiduoti“
Filosofo Leonido Donskio mirtis iš vėžių išmušė ne vieną. Jį su didžiule pagarba prisimena jo kolegos, bendražygiai. Ašarų neslepia ir ilgus metus su Donskiu besibičiuliavusi aktorė Asta Baukutė (49). Ji filosofą pažįsta jau kone tris dešimtmečius, drauge su juo nuo 18 metų dirbo jo vadovaujamoje vaikų vasaros stovykloje „Žilvitis“.
„Tai buvo pats nuostabiausias žmogus, kurį esu sutikusi. Žmogus be jokio pykčio, be jokio keršto... Sunku net kalbėti, vis dar netikiu tuo“, – Žmonės.lt kalbėjo A.Baukutė.
Pasak aktorės, L.Donskis bendraudamas su žmonėmis, visuomet laikėsi principo neskirstyti jų į gerus ir blogus, į vargšus ar turtingus, į kvailus ir išsilavinusius. „Jis visuomet priimdavo žmones tokius, kokie jie yra, visuomet įžvelgdavo gerąsias kiekvieno puses“, – kalbėjo ji.
A.Baukutė sako, kad tik jo dėka atrado savyje jėgų po motinystės atostogų grįžti į aktorystę. „Kai pagimdžiau pirmą vaiką – labai sustorėjau. Tuomet visi sakė, kad, štai, vargšė – tokia talentinga, bet nebegalės dirbti, nes tokia stora ir tokia baisi... Vienintelis Liuka, taip mes vadinome Leonidą, įkvėpė mane. Tik jo dėka radau savyje stiprybės nepasiduoti“, – jautrią situaciją prisiminė aktorė.
Ji L.Donskį vadina itin talentingu, plačiai apsiskaičiusiu, o kartu – labai nuoširdžiu žmogumi. „Jis mylėjo kiekvieną. Mylėjo kitus nepaisydamas jų rango, nuopelnų. Liuka mylėjo kiekvieną – nuo paprasto žmogaus, nuo eilinio artojo iki profesoriaus. Ir už tai jis gaudavo dvigubai tiek atgal“, – vos tvardydama ašaras kalbėjo A.Baukutė.
Šiemet po ilgos pertraukos ji vėl sugrįžo dirbti į „Žilvitį“. „Tai, kokia šiandien yra stovykla – tik Liukos dėka. Iki šiol stovykloje skamba jo dainos, jo surengti koncertai. Tai tyras Žmogus iš didžiosios raidės. Lietuva labai daug prarado ir to nebijau pasakyti. Sako, nepakeičiamų nėra. Taip, yra. Ir Leonidas buvo būtent toks, jis nepakeičiamas“, – sako A.Baukutė.
Ko ją išmokė filosofas, kokių asmeniškai pamokų davė? „Jas galima vardinti ir vardinti. Vien jo humoro jausmas... Jis toks gilus buvo! Kaip jis beprotiškai įdomiai pasakodavo anekdotus – taip nesu daugiau girdėjusi. O mane išmokė daug dalykų. Įžvelgti kitame talentą, pamiršti ambicijas, padrąsinti kitą...
Leonidas labai jautė, kuo tu gyveni, jis mokėjo paguosti, ne gailėti, o paguosti. To net nepajausdavai, tačiau po pabuvimo su juo – žengdavai į gyvenimą su šypsena. Liukos mirtis įrodo, kad reikia mylėti savo draugus, kaip reikia rasti jiems laiko. Nes kai nutinka baisūs dalykai, vėliau gali būti ir per vėlu“, – sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus oro uoste staiga mirė filosofas Leonidas Donskis