„Ar jaučiuosi kaip šešiasdešimtmetis? (Juokiasi.) Jaučiuosi puikiai! Aktyvus, smalsus ir jaunas širdyje. Galbūt mano karta iš gyvenimo tikisi daugiau nei ankstesnės, visgi veidrodis primena, kad niekada neužaugantis Piteris Penas manyje jau nebegyvena“, – smagiai pokalbį pradeda Glenas. O Asta sako, kad vėjavaikiškumo vyras vis dar turi daug ir tuo ji neabejotinai džiaugiasi: „Šis bruožas suteikia jam žavesio, jaunatviškumo ir lengvumo.“
Sėkmę lėmęs sprendimas
Jubiliejaus dieną Glenas ne sykį susimąstė apie tai, ką per visą šį laiką patyrė, – savo gyvenimą apibūdina kaip paprastą, bet kupiną nuotykių. Užaugęs niekuo neišsiskiriančiame Londono priemiestyje, jis ryškiausiai atsimena vasaros pabėgimus į kaimą, kai tyrinėdavo akmenuotas įlankas, gaudydavo krabus ir lydimas aviganių klajodavo po laukus. Būtent šios nepamirštamos dienos įskiepijo beribę meilę gamtai, o gražiausi vaikystės prisiminimai pažadino ryžtą susikurti geresnį gyvenimą.
„Būdamas dvidešimties pradėjau savo pirmąjį verslą,