Asta Meschino – apie dukters patirtį mokykloje: „Karoliną kankino nerimas“
Atėjus naujų mokslo metų pradžiai, viena garsiausių šalies verslininkių ir dviejų vaikų mama Asta Meschino prisimena, kad pirmą kartą atvedus dukrą Karoliną į mokyklą, ją lydėjo jaudulys ir džiaugsmas. Visgi, žinoma moteris prisipažįsta, kad lūkesčius atitinkančią mokyklą pavyko atrasti ne iškart – norėjosi, jog vaikai tobulėtų kaip asmenybės, o ne tik mokytųsi iš vadovėlių.
„Buvo labai sunku išleisti savo vaikus į pirmą klasę, mat tai simbolizuoja naują gyvenimo etapą, kitokią aplinką, naujus draugus, pažintį su mokytojais ir pačia mokykla, o pastarąją rinkomės labai sunkiai ir ilgai. Vyras norėjo, kad tai būtų tarptautinė mokykla, kurioje pamokos vyktų anglų kalba. Tuo metu dar nežinojome, ar tikrai liksime gyventi Lietuvoje, o kitoje šalyje atžaloms būtų paprasčiau integruotis. Aš pritariau vyrui, tačiau man buvo labai svarbu, kad vaikai mokykloje mokytųsi ir lietuvių kalbos.
Lietuvoje tokios valstybinės mokyklos tuo metu nebuvo, todėl nusprendėme, kad vaikai žinių įgaus lietuviškoje, tačiau privačioje mokykloje. Vis dėlto, kada Karolina buvo 9-oje klasėje, ją ėmė kankinti nerimas dėl ateities, lydėjo pasimetimo jausmas. Supratome, kad reikia ieškoti kitokios edukacinės struktūros, kuri padėtų atsiskleisti dukrai kaip asmenybei, todėl ėmėme dairytis kitos mokyklos“, – pamena A.Meschino.
Mokyklos pasirinkimą lėmė keli aspektai
Žinoma moteris pasakoja, jog vyras ilgus metus nenustojo kalbėti apie tai, kad vaikai turi įgyti tarptautinį išsilavinimą, o pirmu pasirinkimu tapusioje mokykloje trūko ne tik to, bet ir asmeninį tobulėjimą skatinančių elementų, rašoma pranešime spaudai.
Anot A.Meschino, esminė vertybė, nulėmusi tolesnį mokymosi įstaigos pasirinkimą, buvo mokyklos vadovybės bei mokytojų požiūris. Žinomai moteriai buvo svarbu, kad į vaiką būtų žvelgiama, kaip į individą, kuriam reikia padėti atsiskleisti ir realizuoti save ten, kur jis yra geriausias.
„Per pirmąjį Karolinos pokalbį su „The American International School of Vilnius“ (AISV) direktoriumi likome nustebinti jo mąstymo ir išsikeltų tikslų – ne tik padėti mokiniams išlaikyti egzaminus, bet ir atsiskleisti, vystyti asmenybę bei turimą potencialą. Pamenu, kad tąkart direktorius pasakė, jog žmogus bus laimingas tada, kai dirbs mėgstamą darbą ar kurs tai, kas suteikia jam džiaugsmo ir užtikrina savirealizaciją. Tada tapo akivaizdu, kad mokymasis čia ne tik padės pasirinkti tinkamą studijų kryptį, bet ir atskleis vaiko galimybes“, – prisipažįsta A.Meschino.
Vaikai mokytojų turi ne bijoti, o juos gerbti
„Pamenu, kai susipažinau su dukters klasės draugais, man įstrigo jų tiesus žvilgsnis, pokalbiai tarpusavyje bei su mokytojais. Visa tai netgi privertė sutrikti, nes nebuvau pratusi matyti tokių laisvų, savimi pasitikinčių, pagarbių jaunuolių, o tai anksčiau man atrodė tarsi fenomenas. Jaunų žmonių laisvumas mane itin sužavėjo, nes mūsų vaikai iki tol su suaugusiais jausdavosi nepatogiai, vengdavo bendrauti, nemegzdavo tiesioginio kontakto ar dialogo“, – priduria A.Meschino.
Dviejų vaikų mama atskleidžia, kad, jos manymu, įtaką tokiam guviam ir nesuvaržytam bendravimui padarė mokytojai, kurie vaikus nuolat skatino būti aktyviais, išsakyti, ginti ir vertinti savo nuomonę. Anot jos, pasirinktoje mokykloje mokytojai tarsi tapo atžalų draugais – mokiniai jiems jautė pagarbą, o ne baimę, labai vertino jų atsidavimą ir galimybę bet kada kreiptis pagalbos.
„Vaikai su mokytojais valgydavo prie bendro stalo, net ir po pamokų bendraudavo įvairiomis temomis, diskutuodavo apie gyvenimą, dalindavosi savo laisvalaikio pramogomis. Labai džiaugėmės, kad patys mokytojai skatino kūrybinį bei analitinį mąstymą, vykdė daug komandinių ir savarankiškų darbų, įtraukė vaikus į socialinius projektus, kas prisidėjo prie tinkamų vertybių formavimo“, – kalba žinoma moteris.
A.Meschino džiaugiasi, kad vienam AISV mokytojui tenka vos penki mokiniai, tad galima rūpintis kiekvienu vaiku individualiai, laiku pastebėti jo talentus ir padėti įvairiomis situacijomis. Mokykla turėjo savo chemijos laboratoriją, kompiuterių klases, kūrybinę dailės studiją, buvo suteikiamas mokyklos transportas, visavertis maitinimas. Negana to, buvo skiriama daug dėmesio sportui, užklasinėms veikloms, džiugino gausus būrelių pasirinkimas.
„Kėlimasis ryte ir keliavimas į mokymosi įstaigą vaikams siejosi ne su kančia, o su žingeidumu, tobulėjimu ir įdomiais užsiėmimais, todėl manau, kad tai buvo geriausias mūsų sprendimas. Juk tai padėjo išauginti išskirtines asmenybes, siekiančias ne tik karjeros aukštumų, bet ir turinčias plačią pasaulėžiūrą, tolerantiškas, vertinančias kiekvieną galimybę. Džiaugiuosi, kad tėveliai, kurių vaikai turi galimybę mokytis tokioje aplinkoje nuo mažens, galės būti užtikrinti jų savirealizacija bei tinkamu vertybių formavimu“, – sako A.Meschino.