Asta Stašaitytė ryžosi badavimui – be maisto praleido 5 paras: „Tuo neabejojau“

Apie tai, kad laikosi badavimo, Asta Stašaitytė prakalbo prieš kelias dienas.

„Aš badauju. Šį įrašą nuo to svarbiausio fakto ir pradedu. Tuoj bus 4 paros (galiausiai iš viso badavo 5 paras – red. past.), kai jokio maisto burnoje neturėjau. Labai skysta žolelių arbatytė, vanduo ir puodelis juodos kavos, kai labai, labai norėjosi. Rytoj dar irgi ketinu badauti, nes tokiu būdu tris paras mano ketonai bus labai aukšti, ir tada organizme įvyks stebuklai – jis pats save gydys, ląstelės atsinaujins“, – tąkart kalbėjo A.Stašaitytė.

Žinomos moters teigimu, badavimas jai padėjo ne tik geriau pasijausti, bet ir išsigydyti alergiją.

„Aš apie bado naudą sužinojau prieš daug metų. Išsigydžiau baisią alergiją. Tai, kas turi alergijų, tikrai supras tą džiaugsmą. Aš badu tikrai niekada neabejojau“, – teigė ji.

Praėjusį savaitgalį Asta praleido sodyboje kartu su bendruomene „Naujystė“, kurioje įgijo daug vertingų žinių apie badavimą.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje įsikūrė bendruomenė – „Naujystė“. Ją įkūrė du nuostabūs žmonės. Su šia programa gavau žinių. Suprantu, kas vyksta mano organizme badaujant, todėl labiau džiūgauju – žinau, kas vyksta, kokiomis ligomis neprasidėti, kokiai prevencijai padedu. Na, vienu žodžiu – kaip aš sau padedu.

Savaitgalį buvo net trys nuostabūs lektoriai, kurie vedė paskaitas mums 19 badaujančių. Sužinojau labai daug dalykų apie mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Atrodė, kad daug ką žinojau, daug ką gerai dariau, bet konkretūs pavyzdžiai – kada ir ką valgyti, ką daryti, jei suvalgei kažkokį š***ką – davė man labai daug žinių“, – dalijosi laidų vedėja.

Ji pabrėžė, kad badaujant nejautė jokio diskomforto, o priešingai – mėgavosi: „Badaujant svarbiausia, kad jaučiausi ne vargstanti, o gerai leidžianti laiką. Be to, čia tokia aplinka – vandens telkinys, kas vakarą eidavome į pirtelę, dar paskaitos – vau.“

Portalui Žmonės.lt A.Stašaitytė pasakojo, kad stovykloje dalyvavo ir gydytojai, su kuriais galėjai pasikonsultuoti: „Bendruomenė atsirado natūraliai, kai gydytojas Voldemaras Giedrimas pradėjo dalintis žiniomis, moksliniais tyrimais ir konsultuoti. Jis visą parą buvo stovykloje, stebėjo, prižiūrėjo, skaitė paskaitas. Buvo ir kitų lektorių, pripažintų Lietuvoje ir ne tik.“

Laidų vedėja atskleidė, kad tris paras badavo stovykloje ir dvi – namie. Tačiau, pasak Astos, tikrasis iššūkis prasideda ne badaujant, o tuomet, kai reikia grįžti prie kasdienio gyvenimo ritmo.

„Išėjimo“ laikotarpis yra dar svarbesnis. Laukia 5 paros „pusbadžio“. Pradžiai geriu ilgai mažoje temperatūroje virto sultinuko, vėliau sultinį su daržovėmis, avokadas, jogurtas – lengvas maistas, lėtai didinant kiekį ir racioną. Taip, po to grįšiu į savo ritmą, stengdamasi tobulėti, nes stovykloje gavau daug žinių ir praktinių pavyzdžių“, – portalui Žmonės.lt teigė ji.

Ką reikėtų žinoti prieš ryžtantis badauti ilgiau nei parą?

LSMU fiziologijos ir farmakologijos istituto gydytojas Voldemaras Giedrimas portalui 15min teigė, kad, nors vienos dienos badavimas daugeliui žmonių paprastai nėra pavojingas, ilgesnis (4–5 paros) jau tampa rimtu organizmo išbandymu. Todėl būtina tinkamai pasiruošti ir žinoti, ką stebėti proceso metu.

Badauti pirmą kartą rekomenduojama prižiūrint gydytojui. Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai – vieni jaučiasi gana gerai, kiti gali patirti staigių gliukozės kritimų, kraujospūdžio svyravimų ar širdies ritmo sutrikimų. Gydytojas, žinantis jūsų persirgtas ar esamas ligas bei vartojamus vaistus, gali tinkamai įvertinti rizikas ir užtikrinti didesnį saugumą.

Pasitikrinti sveikatą prieš badavimą. Reikėtų patikrinti gliukozę, kepenų ir inkstų rodiklius, elektrolitus, atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą. Tai padeda įsitikinti, kad nėra paslėptų sveikatos problemų, kurios badaujant gali paaštrėti.

Pasiruošti iš anksto. Savaitę iki badavimo verta sumažinti mėsos, riebaus ir perdirbto maisto, daugiau rinktis augalinį maistą. Tokia mitybos adaptacija palengvina organizmo perėjimą prie riebalų naudojimo energijai ir sumažina pirmųjų dienų diskomfortą.

Badauti ne vienam. Ilgesnis badavimas vienatvėje gali būti rizikingas dėl staigių gliukozės kritimų, silpnumo ar apsvaigimo. Saugiau badauti grupėje arba turint šalia žmogų, kuris galėtų pastebėti pasikeitusią būseną ir padėti. Idealiausia, jei šalia yra gydytojas, išmanantis badavimo procesus ir gebantis tinkamai reaguoti.

Stebėti organizmo rodiklius:

• Gliukzę ir ketonus. Tai leidžia suprasti, kaip rganizmas pereina į ketzę – būseną, kai energijai pradeda naudti ne gliukozę iš angliavandenių, o riebalų skaidymo produktus – ketonų kūnus. Tai natūralus procesas badaujant, užtikrinantis energijos tiekimą ir dažnai suteikiantis daugiau žvalumo.
• Kraujspūdį, nes badaujant jis neretai krinta ir gali sukelti galvs svaigimą.
• Jei pasireiškia širdies plakimai ar silpnumas, verta atlikti elektrkardiogramą – tai padeda laiku pastebėti elektrlitų disbalanso ar ritmo sutrikimus.

Užtikrinti skysčių ir elektrolitų balansą. Vandens reikia gerti nei per mažai, nei per daug – apie 30–40 ml kilogramui kūno svorio per parą (pvz., 70 kg žmogui – 2–2,5 l). Kartais būtina papildyti elektrolitus (natrį, magnį, kalį, kalcį), nes jų trūkumas gali sukelti raumenų silpnumą ar širdies ritmo sutrikimus.

Išlaikyti fizinį aktyvumą. Badaujant nereikėtų visą laiką gulėti. Lengvi pasivaikščiojimai, tempimo pratimai ar aktyvus buvimas kasdienėje veikloje padeda efektyviau deginti riebalus, palaiko raumenų masę ir teigiamai veikia psichologinę savijautą.

Rūpintis miegu ir dienos ritmu. Pirmą kartą badaujant miegas gali suprastėti dėl padidėjusio kortizolio ir sumažėjusio melatonino. Todėl verta laikytis stabilaus grafiko – gulti apie 22 val. ir keltis apie 7 val. Toks režimas palaiko hormonų balansą ir padeda organizmui lengviau prisitaikyti.

Vengti streso. Badavimo metu organizmas pereina į riebalų naudojimą energijai, tačiau šį procesą lengvai sutrikdo stresas. Esant įtampai, kūnas pradeda gaminti daugiau kortizolio ir adrenalino – streso hormonų.

Šie hormonai:

• didina gliukozės kiekį kraujyje, kad suteiktų „skubios energijos“, bet tuo pačiu lėtina riebalų deginimą;
• aktyvina širdies ritmą ir kraujospūdį, taip papildomai apkraudami širdies-kraujagyslių sistemą;
• gali sukelti dirglumą, nerimą ar nemigą, kas dar labiau apsunkina badavimo procesą. Todėl ilgesnio badavimo metu verta vengti įtemptų darbų ar konfliktinių situacijų, daugiau būti ramybėje, skirti laiko bendravimui, edukacijai ar lengvai kūrybinei veiklai. Tokia aplinka leidžia organizmui efektyviau pereiti į ketozę ir riebalų deginimą.

Atsižvelgti į moterų ciklą. Moterims badauti lengviau ir saugiau pirmoje ciklo pusėje, iki ovuliacijos arba savaitę po ovuliacijos, nes tuo metu dominuoja estrogenai. Šie hormonai palaiko energiją, raumenų jėgą, geresnę nuotaiką ir leidžia lengviau ištverti alkį. Tuo tarpu prieš menstruacijas organizme išauga progesterono lygis, kuris didina alkio jausmą, neretai sukelia nuotaikos svyravimus ir energijos stoką. Dėl to badavimas šiame etape tampa sunkesnis tiek fiziškai, tiek emociškai.

Teisingai išeiti iš badavimo. Po kelių dienų badavimo virškinimo sistema yra jautri, todėl pradėti reikia nuo lengvo augalinio maisto – daržovių, sriubų, nedaug vaisių. Tik po kelių dienų palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos. Staigus prisivalgymas gali perkrauti organizmą ir sukelti „refeeding“ sindromą. Paprastai, kiek dienų badaujama, tiek laiko trunka perėjimas prie įprastos mitybos po badavimo.