Astai Stašaitytei – 55: apie gautą prabangią dovaną, išvykusius sūnus ir vertingą staliaus patarimą: „Jis man pasakė“

Žmonės.lt A.Stašaitytė pasakojo, kad šventinė nuotaika prasideda dar prieš didžiausias metų šventes, todėl gimtadienį ji visuomet sutinka su puikiu nusiteikimu.

„Mano gimtadienis yra šventinio maratono finišas. Jis prasideda gruodžio pradžioje imbierinių sausainių kvapais, kalėdinės muzikos garsais, lempučių ir žvakių šviesomis, pereina į kalėdinių mugių ir dovanų pakavimo šurmulį, vėliau – susitikimai, apsikabinimai, valgymas, lėbavimas, Kalėdos, Naujieji, Trys karaliai ir tuomet jau mano gimtadienis. Prieš keletą dieną buvau pas savo tėvelius, klausiu: „Kodėl eglutės dar nenupuošiat, gi jau Trys Karaliai praėjo?“, o jie atsakė, kad nupuoš tik po sausio 11 dienos, kaip ir kasmet, jau 55-erius metus. Ir tikrai, žiūrėdama vaikystės gimtadienių fotografijas, visur randu kalėdinę eglę“, – Žmonės.lt pasakojo Asta.

Gimtadienis – proga stabtelėti ir pažvelgti atgal. Mintyse prabėgusi savo metus, garsi moteris teigė, kad jie buvo kupini įvairiausių įvykių.

„Buvo didelių pokyčių (vienas sūnus grįžo iš studijų, kitas pradėjo studijuoti), buvo ir iššūkių (pavyzdžiui, pirma mano gyvenime ilga kelionė motociklu), buvo labai daug džiaugsmingų akimirkų, jas išgyvenau kasdien, net jei tai buvo labai sunkios dienos. Išgyvendavau tikrą džiaugsmą, kad košmaras baigėsi ir einu miegoti“, – kalbėjo A.Stašaitytė.

Pasidomėjus apie įsimintiniausias praėjusių metų akimirkas, Asta atskleidė, kad tai laikas su mylimais žmonėmis ir pasaulio pažinimas.

„Ką ryškiausio ir džiugiausio dabar staiga prisimenu, tai 60-osios mano tėvelių vestuvių metinės, sūnaus Emilio žinutės „myliu tave, mam“, „super, mam, labai džiaugiuosi už tave“, pokalbiai su Danieliumi, kai jis įsikurdinėjo Berlyne ir kai grįžo pirmųjų atostogų, mylimo žmogaus apkabinimai, kelionės į Japoniją, Singapūrą, Tenerifę, Tailandą, Ispaniją, Turkiją, Italiją, gilūs ir labai juokingi pokalbiai su brangiomis draugėmis, na, ir akimirkos, kai šypsojausi truputį didžiuodamasi savimi“, – teigė žinoma moteris.

Pasak Astos, nesvarbu, kiek tau metų, visuomet gyvenime atsiranda į ką įsigilinti, ką suprasti ir išmokti.

„Aš vis dar mokausi. Mokausi nesureikšminti smulkmenų, bet nepraleisti svarbių momentų, nepražiopsoti savo tikrųjų troškimų, mokausi būti besąlygiškai laiminga. Ir tai tikrai nėra apie egoizmą. Kuo ilgiau gyvenu, tuo tvirčiau tikiu, kad tik pati būdama dėkingume, ramybėje, meilėje, galiu kitiems dovanoti laimės jausmą. Labai noriu, kad didžiausias mano gyvenimo atradimas būtų pats gyvenimas, su visomis gausiomis dovanomis ir sukrėtimais“, – kalbėjo ji.

55-ojo gimtadienio proga Asta jau gavo išankstinę dovaną – kelionę. Ji papasakojo, kokius planus turi numačiusi šiai ypatingai dienai.

„Ankstų gimtadienio rytą lėktuvas turėtų leistis Dubajuje. Žinau, kad esu gimusi apie 14 valandą, tai jei tuo metu nebūsiu įmigusi ant kokio gulto pliažiuke, tikiuosi, šventiškai pietauti ir skambinti tėveliams padėkoti už gyvenimą. Gali būti, kad vakare kur nors pašoksiu, jei tik ten yra tokių pasilinksminimo vietų. Dubajuje paskutinį kartą buvau, kai manyje Danielius dar tik laukė savo gimtadienio, vadinasi, prieš 22-ejus metus. Kadangi mano namuose šiuo metu vyksta remontas ir taip pamėgtas gimtadienio šventimas nuo ryto iki nakties priiminėjant draugus, nėra įmanomas, išreiškiau norą šia proga dingti iš Lietuvos. Tai šio noro įgyvendinimas ir yra pirmoji dovana, kurią gavau. Paprasčiau tariant, draugas pakvietė į kelionę“, – apie gimtadienio dieną pasakojo ji.

Paklausta apie didžiausią praėjusių metų pasiekimą, moteris šyptelėjo: „Man pavyko iš gelinės nelaisvės susigrąžinti sveikus natūralius nagus! Žinoma, tai ne visai rimtas atsakymas apie svarbiausius įvykius, bet natūraliai gražios rankos man išties teikia daug džiaugsmo.“

Žinomi žmonės gyvena išties įtemptu ritmu, todėl laikas sau tampa sunkiai įgyvendinama prabanga. Tačiau Astos gyvenime – priešingai, ji džiaugiasi, kad pastarieji metai sukosi apie širdžiai mielus dalykus.

„Turėjau pakankamai laiko sau ir su savimi. Daugiausiai laisvo laiko praleidau keliaudama, poilsiaudama, skaitydama, megzdama, žiūrėdama filmus, juokdamasi ir žaisdama bei bandydama domėtis politika. Tai naujausias mano hobis, kuris yra įdomus, bet, deja, teikia mažiausiai džiaugsmo“, – šyptelėjo ji.

Ryšys su sūnumis ir širdies draugu

Didžiausia Astos gyvenimo atrama yra sūnūs – Danielius ir Emilis. Nors vaikinai studijuoja užsienyje ir gyvena įtemptu ritmu, moteris džiaugiasi, kad santykiai išlieka artimi ir šilti.

„Bendras visų mūsų pomėgis yra stalo žaidimai, kuriuos drauge su sūnumis norėčiau žaisti kur kas dažniau. Tai mano gyvenime dabar – ramybė ir laikas sau, o jie gyvena labai intensyviai, skirtingose šalyse, todėl manau, kad atsižvelgiant į situaciją, mes pakankamai dažnai ir nuoširdžiai bendraujame. Labai džiaugiuosi, kad mūsų santykiai gražūs, kad ne tik sūnūs, bet ir jų draugai man perduoda lauktuvių iš kelionių, o draugės – ir apkabinimus, ir bučkius. Žodžiu, aš kaip ir dauguma mamų, apie vaikus kalbu išsišiepusi“, – su šypsena Žmonės.lt pasakojo A.Stašaitytė.

Nors suaugę vaikai kartais nenori girdėti pamokslo ar neprašyto tėvų patarimo, Asta pripažįsta, kad vaikus paleisti nėra lengva.

„Deja, vis dar patarinėju jiems be jokio jų prašymo. Stengiuosi atsikratyti šio įpročio, bet pasitaiko… Mes kalbamės, dalinamės išgyvenimais, todėl netiesiogiai klausiame „ką apie tai manai?“. Tiesą sakant, aš dažniau klausiu jų tiesioginės nuomonės ar patarimo, ypač dažnai paprašau pagalbos su technologijomis susijusiais klausimais“, – teigė ji.

2025 metais sūnaus Danieliaus gyvenime įvyko svarbūs pokyčiai. Jis išvyko studijuoti į Berlyną. Asta teigė, kad kartais sunku suvokti, jog vaikai taip greitai užaugo, tačiau šis etapas dovanoja ne tik sūnums, bet ir jai naują gyvenimo patirtį.

„Danielius pasakojo, kad atpažino Berlyne vietas, kuriose buvome kartu prieš maždaug 10 metų. Mane sujaudino supratimas, kad apie praeitį jis jau kalba kaip apie vaikystės prisiminimą, apie vaikystę, kurioje buvome, pavyzdžiui, Berlyne, visi trys dienas leidome drauge ir miegojome viename viešbučio kambaryje. Dabar esame trys atskiri suaugę žmonės. Artimi, bet jau visi suaugę. Keistas jausmas. Būna akimirkų, kai būtent pokalbių su vaikais metu visiškai naujai patiriu pasaulį, laiką, save…“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Pasidomėjus ar buvo nerimas išleisti sūnų į svetimą šalį, ji pasidalijo istorija, kuomet išmoko svarbią pamoką – paleisti baimes, nes jos dažniausiai egzistuoja tik mūsų galvose.

„Žinot, kodėl aš taip vertinu bendravimą ir myliu žmones? Todėl, kad niekad nežinau, kur, su kuo įvyks svarbiausi gyvenimo pokalbiai. Kartą, prieš daug metų susitikau stalių, kuris restauravo senovines mano duris ir grindis Užupyje, pakalbėjome apie orą ir vaikus. Pavasariniai orai mane džiugino, o paaugliniai vaikai neramino. Ir tas žmogus man papasakojo, kaip jis išlaisvino save nuo baimių, nerimo priepuolių dėl vaikų. Paslapties esmė buvo tokia: pasitikėjimas, begalinis pasitikėjimas, palaikymas ir meilė“, – atvirai patirtimi dalijosi ji.

Nors sūnų paauglystėje Asta ne kartą išgyveno nemigo naktis, pasak jos, užaugintas abipusis pasitikėjimas leido ramiai išleisti vaikus į gyvenimą.

„Prieš kelerius metus, kol dar gyvenome drauge, kai sūnūs užsinaktinėdavo pas draugus, užtrukdavo mieste, kai jiems kas nors nesisekė ar kai tiesiog matydavau liūdnus, sunku būdavo pažaboti savo įaudrintą vaizdingą fantaziją ir nekurti scenarijų, kas jiems gali nutikti šiame nesaugiame pasaulyje, bet iš visų jėgų susikaupdavau ramybės maldai, galvodavau, kaip labai pasitikiu, mintyse siųsdavau savo meilę ir apsaugą ir taip sulaukdavau ryto, kai lyg niekur nieko drauge pusryčiaudavome. Tad atsisveikinau ir į užsienį Danielių išlydėjau pilna pasitikėjimo, pasididžiavimo ir vilties, kad jis ten sutiks ir draugiškų, ir įdomių žmonių, kad jam ten bus gera“, – dalijosi pašnekovė.

Svarbią vietą Astos gyvenime užima širdies draugas, ji džiaugiasi, kad turi žmogų, su kuriuo gali mėgautis gyvenimu.

„Mudu su draugu dalinamės daugiau džiaugsmais, nei rūpesčiais. Abiejų mūsų vaikai jau suaugę, darbai – labiau mėgstama veikla, nei būtinybė, namai pastatyti, medžiai pasodinti, lieka džiaugtis kiekviena diena ir gražia draugyste“, – šyptelėjo ji.

Ateities planai

Praėjusiais metais moteris pradėjo naują tinklalaidę „Rygoj mes jau buvom“. Tačiau po keturių laidų gerbėjai pastebėjo, kad daugiau epizodų nepasirodė. Paklausta, kas lėmė tokį sprendimą, Asta pasakojo, kad metu ji labiau orientuojasi į kitus dalykus.

„Kalbinti žmones man labai patinka ir, manau, sekasi, tad kūrimo procesas man buvo tikras malonumas. Tinklalaidės kol kas nėra tik todėl, kad aš per daug keliauju, atostogauju ir tinginiauju. Nuskambėjo nekaip, bet atsakiau sąžiningai“, – atvirai dalijosi pašnekovė.

Gruodžio 3-ąją vykusiuose M1 muzikos apdovanojimuose gerbėjai sulaukė staigmenos – scenoje sugrįžo legendinis radijo duetas „Tarp mūsų mergaičių“, kurį sudaro Asta Stašaitytė ir Livija Gradauskienė.

Pasidomėjus apie ateities planus, o galbūt mintį atgaivinti duetą Astą paliko intrigą: „Jau ko sulaukėme po šio renginio, tai daugybės nostalgijos kupinų žinučių ir komplimentų. Ačiū visiems už tokį gražų dėmesį. Kalbėjome su Livija, kad pačioms būtų smagu kokia nors forma sugrąžinti „Tarp mūsų, mergaičių“ duetą, pafantazavome, kaip tai galėtų atrodyti, bet konkrečių planų nenumatėme. Gal po gimtadienio kelionės…“