Aštangajogos instruktorė Rūta Čypienė: „Ši jogos kryptis nesukurta masėms“
Sakoma, kad joga susergama visam gyvenimui. Kūno lankstumas, gera nuotaika ir, svarbiausia, liete užliejanti dvasinė ramybė – tai aštangajogos teikiami malonumai. Tačiau kuo ji skiriasi nuo kitų jogos krypčių, kurių priskaičiuojama ne viena ir ne dvi? Apie tai kalbamės su aštangajogos instruktore Rūta Čypiene, kuri neįsivaizduoja savo gyvenimo be šio užsiėmimo.
- Kas yra aštangajoga?
- Aštangajoga – tai klasikinės jogos kryptis, visos kitos jogos atmainos remiasi aštanga pagrindais. Išvertus žodį „aštanga“, ash reikštų „8“, anga – „šakos“. Jau iš žodžio suskaidymo galima suprasti, kad aštangajogai būdingos aštuonios pakopos. Šią jogą į pasaulį išleido Sri K. Pattabhi Jois. Pasak jo, apsivalymo kelią sudaro aštuonios jogos pakopos. Dabar Sri K. Pattabhi Jois pradėtus darbus tęsia jo sūnus, kiti šeimos nariai. Todėl visi vakariečiai, norintys mokytis iš tikrojo šaltinio, vyksta į šio jogos atradėjo mokyklą. Aš irgi užsiimu nuolatine individualia praktika, ką ir turi daryti jogos treneris, ir lankausi įvairiuose mokymuose bei praktikose.
- Ar Lietuvoje aštangajoga sulaukė reikiamo dėmesio?
- Ši jogos rūšis nėra pati populiariausia. Dabar labai daug komercijos jogos srityje, todėl aštangajogai sudėtinga skintis kelią tarp daugybės rūšių, pavadinimų... Tačiau kas ieško, tas randa. Aštanga – tai joga, skirta ne masėms. Mums, lietuviams, priimtiniausia ir geriausiai žinoma klasikinė joga, kuri daro įtaką žmogaus lankstumui ir, apskritai, yra orientuota į fizinį lygmenį. O aštangajoga išsiskiria tuo, kad per fizinius pratimus einama gilesnio savojo „aš“ pažinimo link – tai skelbia ir to siekia garsiausi jogos guru. Akcentuojama, kad per fizinę praktiką žmogus susiduria su savo vidiniais išgyvenimais, emocijomis, mintimis. Todėl tai savotiškai sudėtinga praktika, nes fiziniu atžvilgiu ji turi keturis lygius, o paprastam žmogui dažniausiai užtenka pirmojo, kuris ir vyksta grupėse. Būtina pabrėžti, kad aštanga asanų seka yra visą laiką ta pati, t. y. nekintanti, sudėliota chronologine tvarka. Tai yra griežta sistema, nuo šio metodo negalima nukrypti. Jei nėra kurios nors vienos sudedamosios dalies praktikoje – tai jau ne aštangajoga, o tik fizinių judesių seka, mankšta.
- Kiek laiko užsiimate aštangajoga?
- Mano asmeninė praktika aštangajogos srityje tęsiasi jau antri metai. Tai nėra daug, tačiau reikalinga reguliari kasdienė praktika. Nėra taip, kad vieną dieną darai, kitą – nebe. Tada turėtum susimąstyti, kodėl nenori užsiimti aštangajoga.
- Ar tai daug ištvermės reikalaujanti praktika?
- Pirmą kartą išbandžiusieji aštangajogos asanas ir seką sako, kad tai nelengva, mat vienu metu reikia atlikti daugybę dalykų: tinkamai kvėpuoti, sukoncentruoti dėmesį, atitinkamai judėti, įtempti raumenis. Tai stipriai valanti praktika, tad jeigu nepavyksta kažko padaryti, kaltiname, kad kūnas nelankstus, kad jėgų per mažai, kad reikia eiti į sporto salę... Tačiau į fiziškai sunkiausias asanas reikėtų žvelgti kitaip – gal tinkamai jų atlikti tau neleidžia kokios nors bėdos, problemos, nerimas?.. O kasdienis darbas, kai susiduriama su fizinio kūno ribotumu, valo sąmonę. Juk žmogui priimti save ribotą yra labai sunku: norisi būti ir lanksčiam, ir aktyviam, ir stipriam, o praktika rodo, kad kai kuriose situacijose toks nesi. Todėl sunkiausios asanos – lyg gyvenimo situacijos, gebėjimas save priimti, susivokti savyje ir t. t. To mes ir mokomės – būti dvasiškai ir fiziškai tvirti. Ir dar – aštangajoga yra stipriai prakaitavimą skatinanti praktika, todėl jos metu su prakaito lašeliais iš organizmo pašalinami toksinai.
- Kam reikalingas aštangajogos įvadas?
- Mokytojo darbas fiziniu atžvilgiu – kiekvienam asanas pritaikyti taip, kad žmogus jas galėtų atlikti tinkamai, todėl atsižvelgiama į žmogaus galimybes, fizinę būklę ir pan. Tam ir yra aštangajogos įvadas, kad gautume naudingos informacijos, išmoktume asanų sekos ir bandytume jas įgyvendinti praktiškai. Vėliau, jau užsiimant aštangajoga, mokytojas niekada nestovi ant kilimėlio ir nerodo, kaip ką atlikti, mat tada jis ne tik nematytų, ką žmonės daro, bet ir nesuteiktų savo mokiniams pagalbos, galimybės tobulėti. Matydami, kaip juda kūnas, galime ir padėti, ir pataisyti, jei kas nors atliekama ne taip.
- Ką jums reiškia aštangajoga?
- Pradėjusi praktikuoti aštangajogą, suvokiau, kad mano nuomonė ir supratimas apie tai, kas yra joga, apsivertė aukštyn kojomis. Tai nėra taip paprasta. Tačiau man ji tiko. Be to, priimtinas aštangajogos metodas, nes visada žinai, ką darysi. Ši joga yra aiški. Žinodamas metodą, išmoksti jį ir dirbi tam tikra linkme. Nesutinku su žmonėmis, sakančiais, kad aštangajoga yra nuobodi: dažniausiai jie nebūna susipažinę su šios jogos sistema.
Kiekvieną dieną mūsų kūnas būna vis kitoks. Vieną sykį pavyksta sudėti kojas lotoso poza, kitą – nebe. Jogos asanų seka ne veltui vadinama terapine, mat tai ne tik kūno pokyčiai, bet ir dvasinė pusiausvyra. Aštangajogą dar tinka vadinti ištvermingumo praktika, nes joje labai svarbus ir stiprus susidūrimas su savimi. Nuo kitų jogų ji skiriasi tuo, kad nėra demonstracinė, parodomoji. Žmogus turėtų suvokti, jog aštangajogos tikslas – ne gimnastika. Man labai patinka ši mintis: „Jei aštangajogoje būtų svarbus tik lankstumas, kiekvienas pasaulio gimnastas galėtų vadintis jogu.“
- Kaip dažnai reikėtų užsiimti aštangajoga?
- Kai žmogus jau gerai išmano asanas, treniruotė trunka apie pusantros valandos. Tik pradedantiesiems trunka mažiau, tačiau ilgainiui ir jų treniruotės pailgėja. Aštangajogos užsiėmimus geriausiai lankyti bent porą kartų per savaitę arba individualiai. Bėgant laikui, gilėja ir pačios asanos, todėl keičiasi ir pati praktika. Taigi nereikia galvoti, kad aštanga joga yra nuobodi, stagnaciška – ji kinta kartu su žmogumi. Be to, šie užsiėmimai (o tai labai aktualu moterims!) padeda sustangrinti, pagražinti figūrą, suteikia plastiškumo, grakštumo, sureguliuoja svorį. Aišku, kūno formų pokyčiai nėra labai įspūdingi, tačiau reikia suprasti, kad aštangajoga – tai ne lengvasis kultūrizmas.