Astos Valentaitės ir buvusios jos namų tvarkytojos ginčą Aukščiausiasis Teismas liepė narplioti iš naujo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įvykdė teisingumą, tačiau bylą įstūmė į aklavietę. Taip netikėtą posūkį Astos Valentaitės ir buvusios jos tarnaitės ginče antradienio popietę įvertino nuteistosios advokatas.

LAT paskelbė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į klausimą dėl netinkamai dar pirmosios instancijos teisme atliktos A.Valentaitės daiktų ekspertizės. Todėl LAT panaikino įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį ir nurodė apeliacinės instancijos teismui šią bylą išnagrinėti iš naujo. Nuteistosios Valerijos Machrovos gynėjas abejoja, ar tai apskritai įmanoma, nes visi daiktiniai įrodymai paleisti skutais.

15min.lt primena, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas dar 2011 m. vasario mėnesį paskelbė nuosprendį skandalingoje baudžiamojoje byloje. Garsaus verslininko Laimučio Pinkevičiaus buvusią žmoną be prabangių rankinių ir drabužių palikusi 46-erių metų vilnietė V.Machrova įpareigota pusantrų metų registruotis policijoje ir 150 valandų nemokamai padirbėti socialinėse globos įstaigose.

Nukentėjusiosios A.Valentaitės pateiktą 125 tūkst. litų civilinį ieškinį teismas tenkino tik iš dalies: nurodė nuteistajai atlyginti ieškovės patirtą 37 932 litų turtinę žalą. Taip pat iš V.Machrovos nukentėjusiosios A.Valentaitės naudai buvo priteisti 4 000 litų bylinėjimosi išlaidų.

Nuteistoji buvo pateikusi skundą aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui, tačiau bylą iš naujo išnagrinėjusi teisėjų kolegija 2011 m. spalį paskelbė, kad apeliacija nepagrįsta, o tiek bausmės dydis, tiek priteistas žalos atlyginimas – teisingas.

V.Machrova dar tada nenuleido rankų ir su savuoju advokatu pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

Tiesa, aukščiausios instancijos Temidės tarnų verdikto nelaukę teisėjai leido sunaikinti A.Valentaitei priklausiusius prabangius daiktus.

A.Valentaitės prabangūs drabužiai ir aksesuarai, kuriuos iš moters buvo pavogusi namų tvarkytoja V.Machrova ir kurie nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo saugomi kaip daiktiniai įrodymai, atsidūrė antrines žaliavas perdirbančioje bendrovėje „Biastra“. A.Valentaitės drabužiai ir rankinės lėkė į specialų viską traiškantį smulkintuvą.

Susmulkinti A.Valentaitei priklausę daiktai po trumpos naikinimo procedūros buvo sudėti į plastikinius maišus. Juos su savimi išsivežė policijos pareigūnai.

Suabejojo ekspertais

Nuteistoji su advokatu Vyteniu Dziegoraičiu apeliacinės instancijos teismo nutartį vadino neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. V.Machrovos ir jos gynėjo įsitikinimu, dalis esminių apeliacinio skundo argumentų nebuvo ištirti ir skundžiama nutartimi nemotyvuotai atmesti arba dėl jų apskritai nepasisakyta.

Kasaciniame skunde nuteistoji nesutiko su nustatyta pagrobtų daiktų verte, abejojo ekspertų kompetencija, teigė, kad pateiktos išvados nustatant pagrobtų daiktų vertę grįstos prielaidomis.

V.Machrova pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pavedė atlikti ekspertizę UAB „Impeksservis“, t. y. ekspertams, neįrašytiems į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, o skundžiamoje nutartyje apeliacinio skundo argumentai, patvirtinantys įstatymų pažeidimus, padarytus skiriant ekspertizę pirmosios instancijos teisme, apskritai nebuvo įvertinti.

Įžvelgė esminių pažeidimų

LAT teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai priminė, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųstų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir pažymėjo, kad neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės aktą pateikusių ekspertų kompetencija, aptarė jų patirtį šioje srityje, reikiamą išsilavinimą, stažą, formaliai nurodė, kad ekspertų parinkimas yra teismo prerogatyva, tačiau nesivadovavo nuostatomis, apibrėžiančiomis eksperto baudžiamajame procese sąvoką.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. LAT ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, liko neišnagrinėtas. Toks pažeidimas laikomas esminiu BPK nuostatų pažeidimu.

Išaiškino, kas gali atlikti ekspertizę

Buvusi A.Valentaitės tarnaitė LAT teisėjams skundėsi, kad atsakymų į visus esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskiriant daiktų vertės ir jų autentiškumo nustatymo ekspertizę atlikti ekspertams, neįrašytiems į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, konkrečiai neatsakė. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir pažymėjo, kad neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės aktą pateikusių ekspertų kompetencija, aptarė jų patirtį šioje srityje, reikiamą išsilavinimą, stažą, formaliai nurodė, kad ekspertų parinkimas yra teismo prerogatyva, tačiau nesivadovavo BPK 84 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis eksperto baudžiamajame procese sąvoką.

BPK 84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, juo gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo, o 3 dalyje numatyta, jog „Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį“. Tai reiškia, kad BPK yra numatytos tik dvi išimtys, kai į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo gali būti skiriamas ekspertu: 1) kai Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų; 2) kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenantį asmenį. Pažymėtina ir tai, kad tiek kartu su apeliaciniu skundu, tiek atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje posėdžio metu gynybos iniciatyva buvo teikti duomenis apie į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytus ekspertus, galinčius atlikti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

Todėl LAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertų parinkimo, tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, reikalaujančią patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Šis pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir yra pagrindas naikinti kasacine tvarka apskųstą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, konstatuojama galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje.