Jo vardu pavadintas asteroidas. Veidas įkomponuotas į Molėtų astronomijos observatorijos vitražą. Išskirtinį paminklą astronomas, šio mokslo populiarintojas Gunaras KAKARAS sau pastatė ir pats, kai prieš trisdešimt penkerius metus įkūrė pirmąjį pasaulyje Etnokosmologijos muziejų. „Man visada reikėjo ko nors daugiau, ko nors iš esmės naujo. Norėjau visiems parodyti ir papasakoti apie didingą dangaus Nežinomybę“, – prisipažįsta mokslininkas.
Jus daugelis žino ne tik dėl unikalios veiklos, kuriai paskyrėte visą gyvenimą, bet ir dėl neįprasto vardo.
Esu kilęs nuo palatvės: iš Biržų krašto, Padaičių kaimo. Senelis, užkietėjęs aukštaitis Jonas Jackūnas, važiavo uždarbiauti į Bauskės kraštą ir ten sutiko savo būsimą žmoną latvę Pauliną, jie susilaukė dviejų sūnų ir dukters Almos – mano mamos. Bobutė buvo ypatinga moteris: labai šilta, jauki, branginanti kaimynus, aplinką, bet ir labai valdinga. Jai atrodė, kad dukra turi būtinai ištekėti už latvio. Taip ir atsitiko. Kaip, kur jai vyrą rado – nežinau, bet iš tų vestuvių likau tik aš: mano tėvai po pusantrų metų išsiskyrė. Kadangi mama – pusiau latvė, tėtis – latvis, sakau, kad turiu 75 procentus latviško kraujo.
Augau pas senelius. Namuose daugiausia bendraudavome latviškai, todėl gimtąją bobutės kalbą išmokau natūraliai. Senelis man atstojo vyriškąją pusę, augdamas niekada nejutau, kad trūktų tėvo. Jo niekada nesu matęs, nors po skyrybų liko gyventi Lietuvoje. Tik kai baigiau mokyklą, lietuvių kalbos mokytoja papasakojo, kad tėtis nuolatos teiravosi, kaip man sekasi mokslai, kaip gyvenu.