Ateities maistas. Koks jis?
Ar galite įsivaizduoti, kad kada nors galėtų ateiti laikai, kai žmonės, užuot valgę, maisto medžiagų gautų tiesiog užsiklijavę pleistrą? Arba pavalgytų garų pavidalu, arba prarytų tik reikiamų maisto medžiagų piliulę? Kas žino...
Neįprastos vištos
Prieš metus Didžiosios Britanijos karališkojo menų koledžo architektūros katedros studentas Andre Fordas pasiūlė gana utopišką būdą, kaip humaniškiau elgtis su maistui auginamais broileriais. Jis patarė pašalinti paukščiams smegenų žievę, jog šie nebejaustų streso. Kad vištos galėtų augti, smegenų kamienas turėtų likti nepaliestas, o raumenys būtų stimuliuojami elektrošoku. Tokios nesąmoningos vištos būtų laikomos tam tikrose pakuotėse, o maitinamos per vamzdelius. Sistema veiktų tiksliai, garantuotai ir be jokių atliekų – netgi paukščių kraujas būtų panaudotas augalams laistyti. Nors daug kam tokia idėja kelia siaubą, A. Fordas tikina, kad joje nėra nieko šokiruojančio – esą tai daug humaniškiau, negu tai, kaip vištas pramonininkai augina dabar.
Maitinamieji pleistrai
Pleistrai su vaistinėmis medžiagomis jau nieko nebestebina, bet štai amerikiečių mokslininkai pataria juos panaudoti... mitybai. Toks pleistras turėtų būti prisotintas būtinų maisto medžiagų ir labai praverstų, pavyzdžiui, pratybose ar karinėse operacijose dalyvaujantiems kariškiams. Šis pleistras turėtų mikroschemą, kuri galėtų apskaičiuoti kiekvieno žmogaus maisto medžiagų poreikius. Taigi maisto jis gautų tiek, kiek būtina, ir ne daugiau. Toks pleistras būtų tikras išsigelbėjimas tiems, kurie pagal darbo specifiką būtų priversti ilgą laiką likti be maisto, tiksliau – karinių struktūrų atstovams, kosmonautams ar šachtininkams. Teigiama, kad taip maitintis jau bus galima 2025 metais.
Kosmoso maistas
Europos kosminė agentūra paskelbė, kad tobulina sistemą, kuri padės išsaugoti žmogaus gyvybę kosmose ir netgi kitose planetose. NASA jau išrado mechanizmą, kaip žmogaus atliekas perdirbti į geriamąjį vandenį. Atrodo, europiečių kuriama sistema yra pažangesnė, nes žmogaus išskyras jau galima perdirbti į deguonį, maistą ir vandenį. Tokia sistema buvo išbandyta jau 1995 metais, tačiau pastaraisiais metais dar gerokai patobulinta. Teigiama, kad jau visai netrukus ji bus pristatyta viešai.
Muzika, sustiprinanti skonį
Neseniai Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad garsas turi įtakos skoniui. Pavyzdžiui, aukšti garsai produktams suteikia saldesnį skonį, o žemi – kartumą. Taigi, net valgant daug mažiau pasaldintą maistą ir klausantis aukštų natų, atrodys, kad jis saldesnis nei įprastai. Kai kurie restoranai jau bando sujungti garsą ir skonį, tarkime, Londono „Riebioje antyje“ klientams, valgantiems jūrų gėrybes, siūloma per ausines klausytis vandenyno ošimo. Manoma, kad tuomet maistas atrodo sūresnis.
Maistas, kurį galima įkvėpti
2012 m. Harvardo universiteto profesorius Davidas Edvardsas išrado įrenginį, kurį pavadino Le Whif. Jis skleidžia specifinį juodojo šokolado aromatą. Įrenginys buvo gerai perkamas Europos šalyse. Aišku, juo susidomėjo besilaikantieji dietos. Išbandžiusieji aparatą tikina, kad jis padeda sumažinti apetitą. Išradimą dar patobulino virėjas Normanas Aikenas iš Kanados. Jis sukūrė indą, kuriame įtaisyta ultragarso sistema. Į tokį indą pilama, pavyzdžiui, sriubos, ir ji tol veikiama ultragarsu, kol virsta garais. Tada klientas ima vamzdelį ir kvėpuoja. Išbandžiusieji tvirtina, kad jaučiamas maisto skonis, nors burnoje jo nėra.
Valgomosios pakuotės
2012 m. brazilų restorane Bob’s buvo pasiūlytas suvožtinis, įsuktas į valgomąją popierinę pakuotę. Klientai valgė neišvyniotus suvožtinius, restorano populiarumas didėjo. Po metų Amerikoje buvo išrasta ypatinga valgomoji pakuotė, pavadinta Wikicells. Ji sukurta iš natūralių ingredientų, netirpstanti, apsaugota nuo bakterijų. Į šią pakuotę galima vynioti maistą ir laikyti bet kokius gėrimus, paskui suvalgyti. Toks išradimas leistų sumažinti plastmasės vartojimą. Taigi, planetoje sumažėtų šiukšlių.
Valgomi vabzdžiai
Net 2 mlrd. Azijos ir Afrikos gyventojų reguliariai maitinasi 1 900 vabzdžių rūšimis. Populiariausi jų yra vabalai, vikšrai ir bitės. Bėda, kad jais nepratę gardžiuotis europiečiai, net jei tokie įpročiai prisidėtų prie kovos su badu pasaulyje. Vabzdžiai turi daug baltymų ir mineralų, greitai dauginasi ir nekenkia aplinkai tiek, kiek naminiai galvijai.
PLAČIAU APIE VALGOMUOSIUS VABZDŽIUS SKAITYKITE ŠIAME STRAIPSNYJE.
Pietūs iš kramtomosios gumos
Amerikiečių mokslininkas Deivas Hartas įgyvendino vaikų svajonę: jis su kolegomis, pasitelkę nanotechnologijas, sukūrė tokią kramtomąją gumą, kuri savo skoniu atstotų pietus iš trijų patiekalų. Įdomiausia, kad visi trys skoniai jaučiami atskirai: pirmiausia užkandžio, truputį pakramčius – pagrindinio patiekalo, galiausiai – deserto.
Dumblių ir žmogaus hibridai
Idėja atrodo beprotiška – integruoti dumblius į žmogaus odą. Jie maitintųsi saulės šviesos energija, paversdami ją maisto medžiagomis. Tokia idėja į galvą šovė mokslininkui Čakui Fišeriui, tyrinėjusiam simbiotinius koralų polipų ir dumblių ryšius. Mokslininkas įsitikinęs, kad kada nors ši įgyvendinta idėja prisidės prie bado likvidavimo planetoje.