Atidaryta austrų menininko A.Brauerio paroda: jautrios dukros dainos ir garbūs svečiai

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinyje – Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) – trečiadienį buvo atidaryta vieno iš Vienos fantastinio realizmo mokyklos įkūrėjų, dailininko, scenografo, freskų autoriaus, architekto, poeto, šokėjo Ariko Brauerio tapybos paroda iš kolekcijos „Arik Brauer. Pesacho pasakojimai“. 

Prie renginio fotosienelės nusidriekė būrys garbingų svečių, tarp kurių – ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, Austrijos Respublikos ambasadorė Lietuvai Yvonne Toncic-Sorinj, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, COMPENSA atstovai – Deividas Raipa ir Felix Nagode bei kiti. 

Nuotraukas galite pamatyti galerijoje: 

Jautrios dukros dainos ir garbūs svečiai 

Įvadinį žodį tarusi muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė pabrėžė, kad lietuviškų šaknų turintis A.Braueris kėlė fundamentalius istorinės atminties klausimus, ypač svarbius žydų kultūrai ir istorijai. 

„Tai, ką šiandien matote parodoje, yra A.Brauerio kūrybinė Pesacho interpretacija“, – teigė muziejaus direktorė. Atsižvelgdama ir į šių dienų aktualijas, įvykius Ukrainoje ir žydų istoriją, dr. K.Rupeikaitė kvietė susimąstyti apie laisvę šiandien: „Gyvendami taip patogiai, pamiršome laisvės kainą.“ 

Netrukus ji susirinkusiuosius pakvietė žuvusiuosius Ukrainos kare pagerbti tylos minute bei pristatė bene laukiamiausią vakaro viešnią – A.Brauerio dukrą T.Brauer, praturtinusią renginį išskirtine muzika. 

„Labai džiaugiuosi būdama Vilniuje, man tai svarbi vieta, nes čia gimė mano senelis. Esu laiminga ir galėdama šiandien atlikti Pesacho temos dainas – kalbėjo T.Brauer. – Esu privilegijuota, nes gimiau multikultūrinėje šeimoje. Mano mama izraelietė-žydė, o jos šeimos šaknys Jemene, kur žydiška tradicija taip pat labai gaji. Mano tėvas Arikas – jo šaknys yra iš čia, Vilniaus miesto.“

Renginio metu pasisakė ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis: „Šiandien svarbu girdėti menininkus, kalbančius garsiai ir stovinčius už savo vertybes. Šiandien visos mūsų renginių vietos turėtų tapti platformomis, palaikančiomis laisvą pasaulį ir laisvus žmones. Samuelio Bako muziejus ir yra tokia vieta. S.Bako istorija rodo, kad žmogaus siela yra nepalaužiama, ir gėris visada laimės prieš blogį. Tai svarbu kalbant apie ir A.Brauerį bei jo gyvenimą. Kokia drąsa, ištvermė jam padėjo dirbti, nepaisant visų siaubų, kurie nutiko jo gyvenime...“ 

Anot viceministro, A.Braueris ir tokie žmonės, kurie kūrė geresnį pasaulį, įsirėš mūsų atmintin, o jų menas bus nemirtingas. Atskirą padėką R.Mikaitis skyrė ne tik parodos organizatoriams, bet ir menininko dukrai T.Brauer. 

„Ši paroda mums byloja apie išskirtinį litvakų palikimą. Šio palikimo laukas toks platus, kad net sunku suvokti. Ir vis dėlto mes tai turime padaryti, nes kuo geriau žinome savo istoriją, tuo geriau matome mūsų praeities ir dabarties sandūras bei tuo geresniais žmonėmis tampame“, – kalbėjo kultūros viceministras. 

Svarbia proga žodį tarė ir užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, jis pabrėžė, kad tai, ką matome šiandien, mums primena apie pasaulį, koks galėjusį klestėti šiandieninėje Lietuvoje. 

„Kartu A.Braueris yra išnykusio pasaulio liudininkas, gyvas atminties liudininkas, Holokausto siaubo liudininkas. Dabar pasaulyje vykstančios tragedijos, kai kultūra ir žmonės naikinami neapykantos kitam, mums primena ir didžiulę Holokausto tragediją. Noriu padėkoti už tai, kad tai yra primenama“, – teigė M.Adomėnas ir pridūrė besitikintis, kad tokie įvykiai pasaulyje nebepasikartos. 

Itin laukiamas buvo ir Austrijos Respublikos ambasadorės Lietuvai J. E. Yvonne Toncic-Sorinj pasisakymas. „Labas vakaras“, – lietuviškai pasisveikino ji. Y.Toncic-Sorinj akcentavo diplomatijos svarbą užsienio politikoje ir Austrijos tikslą dalyvauti tarptautiniame dialoge apie laisvę, taiką, tvarumą, žmogaus teises ir kt.: „Šiandien tai yra dar svarbiau nei bet kada ir tai yra mūsų pagrindinė šio vakaro žinia.“ 

„Ši paroda prisideda prie Lietuvos žydų paveldo sklaidos, šiuo metu, kaip niekad, tai itin svarbu. Paroda mums primena apie žydų kultūros turtingumą ir apie būtinybę kovoti su rasizmu, ksenofobija, nacionalizmu“, – sakė ambasadorė. 

Parodos atidaryme apsilankė ir Vienos žydų muziejaus direktorė dr. Danielle Spera, kuri plačiau papasakojo apie nelengvą, tačiau kartu šviesų menininko gyvenimą. Anot D.Spera, juodu su A.Braueriu siejo artimi šeimos ryšiai – dailininkas ir jos tėvas

buvo draugai, tad menininką ji pažinojo nuo savo vaikystės. Svečiuodamasi Brauerių šeimos namuose, moteris dar vaikystėje supratusi, kad Arikas – universalus meno genijus. 

„Nepaisant to, ką patyrė, Arikas išliko labai optimistiškas ir pozityvus žmogus su humoro jausmu ir džiaugėsi juo besidalydamas su kitais“, – sakė D.Spera. 

„Todėl manęs visai nenustebino jo atsakymas, kai paklausiau: visgi apie ką yra gyvenimas? Jis atsakė: apie visą meilę. Būtent meilė yra aukščiau visko. Tai buvo pagrindinis jo viso gyvenimo principas“, – tikino Vienos žydų muziejaus direktorė. 

Kas buvo Arikas Braueris? 

Arikas Braueris (1929—2021) – vienas iš Vienos fantastinio realizmo mokyklos įkūrėjų, dailininkas, scenografas, freskų autorius, architektas, poetas, šokėjas. Jis gimė Vienoje, žydų išeivio iš Vilniaus Simchės Mošės Benjamino Segalo šeimoje. 

Holokausto metais Ariko tėvas žuvo Rygos gete. Po Antrojo pasaulinio karo A.Braueris mokėsi Vienos vaizduojamojo meno akademijoje (kurioje vėliau dėstė), Vienos miesto muzikos mokykloje. Savo kūrybą eksponavo Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Austrijoje, Izraelyje ir kt. A.Braueris buvo menininkų Rudolfo Hausnerio, Ernsto Fuchso, Wolfgango Hutterio ir Antono Lehmdeno bendramintis, kartu su žymiuoju architeku Friedensreichu Hundertwasseriu įgyvendino aplinkosaugos projektus. 

Jis yra pelnęs Austrijos Respublikos Konrado Lorenzo prizą už Gamtos ir aplinkos apsaugojimą, didįjį aukso ordiną „Už nuopelnus Austrijos Respublikai“, kitų garbingų apdovanojimų. Vienos svarbiausių žydų švenčių – Pesacho – kuria prisimenamas išsivadavimas iš Egipto nelaisvės – tema A.Brauerį įkvėpė dar 1979 m., visas jos piešinių tiražas buvo išparduotas. 

2013 m. gimė naujas kūrinių ciklas „Iš kartos į kartą“, meninės kūrybos vaizdiniais interpretuojantis biblinius Pesacho pasakojimus ir leidžiantis savitai pažvelgti į vis naujoms kartoms perduodamus svarbiausius žydų istorijos įvykius.

Šis ciklas sudaro kertinę parodos „Arikas Braueris. Pesacho pasakojimai“ dalį. Parodoje taip pat eksponuojama keletas tapybos darbų kitomis biblinėmis temomis, fotografijos iš asmeninio dailininko gyvenimo. 

Paroda Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) veiks iki 2022 m. birželio 6 dienos.