Atlanta, Mia ir Baiba Skurstenė pasaulio pabaigai nesiruošia
Vis labiau įsibėgėjant šventiniam laikotarpiui, iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog, kaip ir kiekvienais metais, visi skuba atlikti paskutinius darbus: planuoja dovanų sąrašus, parduotuvės kuo išradingiau puošia vitrinų langus ir į pirmas eiles dėlioja kalėdinius žaisliukus. Tačiau, kas jei tiek kalbų ir diskusijų sukėlusi pasaulio pabaiga taip ir nesuteiks progos susėsti prie vaišėmis nukrauto kalėdinio stalo?
Daininkė Elena Puidokaitė-Atlanta teigia, jog iš principo yra skeptiškai nusiteikusi prieš kalbas apie pasaulio pabaigą.
„Kuomet pasaulį ištinka didelės stichijos ir tai atrodo protu sunkiai suvokiama, tuomet ir aš pasakau, jog dabar tai tikrai, pasaulio pabaiga. Tačiau manau, jog kiekvienas žmogus atsirenka, ką ir kaip jam galvoti apie šį reiškinį.“
Bunkerio namuose nesistato
„Visuomenė yra gąsdinama tokiomis kalbomis, visa kas negera yra priskiriama pasaulio pabaigai arba tam, kad visuomenės dėmesys būtų nukreiptas nuo nusikaltimų, blogų poelgių yra vis primenama apie artėjančia pasaulio pabaiga, jog bus dar blogiau. Aš pati šia tema nelabai domiuosi ir bunkerio namuose dar tikrai nesistatau“, – informacijos apie pasaulio pabaigą naudojimu piktinasi atlikėja Mia.
Nepaisant to, dainininkė teigia, jog jau dabar savo aplinkoje mato nemažai pokyčių. Daug pažįstamų parodė tikruosius veidus, be to, pasidarė lengviau atpažinti netikrus žmones.
„Netikiu, jog mus sudegins saulė, užpils potvyniai ar išžudysime vieni kitus. Tačiau akivaizdu, jog gamta siunčia žinutes ir po truputį apvalo tiek save, tiek ir visuomenę.“
Nuo gero dar niekas nemirė
Atlikėja Baiba Skurstenė pasakoja, jog labiausiai buvo išsigandusi dėl pasaulio pabaigos, kai jai buvo šešiolika metų.
„Dabar juokingai skamba visos kalbos apie pasaulio pabaigą jau vien dėl to, jog jos turėjo įvykti mažiausiai 100 kartų. Tačiau kai man buvo šešiolika metų – tikrai išsigandau, pradėjau galvoti, jog dar nieko gyvenime nemačiau, – su šypsena veide pasakoja dainininkė. – Jei tokios kalbos padės žmonėms atsigręžti į dvasinius dalykus, tai puiku, nes nuo gero dar niekas nemirė. O šiaip tikriausiai išsijungs šviesos ir bus labai baisu.“