Atlikėja Greta Jančytė-GJan išduoda, kodėl ji nori pagyventi svetur

Greta, neatrodai labai ekscentriška asmenybė. Ar buvo sunku įgyti žmonių pripažinimą?

Kurti dainas pradėjau maždaug nuo trylikos metų. Nenoriu skambėti dramatiškai, bet po tam tikrų įvykių gyvenime pajutau poreikį kurti dainas. Tai man labai stipriai padėjo ir vis dar padeda nusiraminti. Nuo keturiolikos grojau pankroko/roko grupėje, bet po kurio laiko pradėjau mąstyti apie atskirą projektą. Su grupe mūsų keliai išsiskyrė, o aš buvau susipažinusi su savo draugu, GJan dainų bendraautoriumi ir šio projekto didele dalimi – Roku Jansonu. Viskas nuo to ir prasidėjo. Mes kartu išleidome kelias dainas, atsirado GJan.

Šią vasarą koncertuoji daugelyje festivalių. Ar sunku „užvesti“ tūkstantinę žmonių minią? Galbūt patogiau jautiesi savo muziką atlikdama mažose scenose?

Jausmas yra nerealus! Užkulisiuose labai, labai jaudinuosi, bet kai tik įžengiu į sceną ir pajaučiu tą žmonių energijos pliūpsnį, mano baimė sumažėja. Man nėra svarbu kur, kam ir kiek žmonių groti, vienintelis mano noras, kad publikoje būtų žmonės ar bent vienas žmogus, kuris manęs klauso ir kurį mano dainos paliečia, tada man būna žymiai lengviau atiduoti visą save.

Nejauti scenos baimės?

Nežinau ar galiu taip drąsiai teigti, bet turbūt aš esu daugiausiai drebanti iš baimės atlikėja užkulisiuose. Suprantu, kad jaudulys yra normalu, bet jaudintis taip, kaip jaudinuosi aš, yra tiesiog nesveika. Labai stengiuosi dirbti su savimi, savo protu ir tą baimę bent kiek sumažinti.

Neseniai išleidai naują dainą „Clothes Off“. Kokią žinutę neši savo dainomis?

Daina „Clothes Off“ yra paraginimas nebijoti būti savimi, savo skirtumų, nes būtent jie mums ir padeda jaustis unikaliais. Neseniai suvokiau, kad visas dainas, visų pirma, parašau sau pačiai. O žmonės, kurie klauso mūsų dainų, greičiausiai išgyvena tuos pačius arba panašius jausmus, potyrius, todėl supranta ir lengviau susitapatina su dainų žinutėmis.

Tavo repertuare galima išgirsti ne tik lietuviškas, bet ir angliškas dainas. Kokia kalba labiausiai patinka jas atlikti?

Abi kalbos man labai patinka. Aš myliu lietuvių kalbą. Faktas, kad ji man yra artimesnė, aš ją moku nuo gimimo ir galiu konstruoti įdomesnes mintis. Anglų kalba yra tarsi modelinas, palankesnė melodijoms ir kai kurioms temoms. Labai norėčiau trumpam pagyventi šalyje, kurioje kalbama angliškai. Vien tam, kad galėčiau perprasti kalbos ypatumus. Kažkada planuoju tai ir padaryti, nes noriu tobulėti kaip dainų autorė.

Klausytojai gali išgirsti ne tik tavo dainas, bet ir pamatyti nestandartinius, išskirtinius dainų vaizdo klipus. Kodėl jų filmavimui renkiesi tokias vietas, kaip požeminės automobilių aikštelės, pastatų stogai?

Minčių vaizdo klipams visada turime nemažai, bet viskas remiasi į biudžetą ir galimybes. Kol dirbome kartu su buvusia įrašų kompanija, mūsų klipai buvo labiau profesionalūs. Dabar jie yra kuklesni. Supratome, jog tiek klipuose, tiek dainose yra svarbiausia idėja, o ne gražūs ar prabangūs vaizdai. Tikimės, kad ateityje mums pavyks nufilmuoti įdomesnius klipus.

Galbūt turi kokių nors užsienio ar Lietuvos atlikėjų – autoritetų, kurie tave įkvepia?

Mane dažnai įkvepia pačios mintys, mano trūkumai, savęs ieškojimai, aplinka, kiti žmonės… Šiaip, nevyniojant į vatą, viskas mane įkvepia (juokiasi). Kartais aplanko toks jausmas, kad kažkas iš aukščiau pameta mintį ir aš ją tiesiog užrašau, įdainuoju ir tada su Roko pagalba ją išverčiame į „žmonių kalbą“.

Kam šiuo metu skiri daugiausia savo kūrybinių jėgų ir laiko?

Nieko neforsuoju, noriu tiesiog kurti, ieškoti savęs, išbandyti naujus dalykus ir, manau, tai man padės natūraliai būti kitokiai. Dabar kartu su Roku Jansonu ruošiam naują albumą, tikimės išleisti jį kitais metais. Mano nuomone, jame bus įvairių dainų, bet vertinti patys savo kūrybos negalime, todėl tai paliekame klausytojams.