Atlikėja Justė Kraujelytė: „Mane veda smalsumas ir beveik akla drąsa“
Prieš šešerius mėnesius atsidariusi „Estradà“ jau surengė daugiau nei šimtą muzikinių renginių. Daugiau nei penkiolika iš jų – „Artist To Watch“ serijos koncertai. Tai jaunų ir sparčiai kylančių muzikos vardų pasirodymai, kuriuos išgirsti rekomenduoja „Estrãdà“. Visi jie groja tik gyvai, o pasirodymai yra atviri visiems.
Šioje serijoje neseniai pasirodė atlikėja Justė Kraujelytė kartu su bosistu ir muzikos prodiuseriu Dovydu Mindaugu Buidovu, kurie surengė tarpdisciplininį koncertą su albumo „Imposteris” filmo instaliacija. „Atrodo, nukritome vienas kitam iš dangaus, kai to reikėjo labiausiai“, – apie pažintį pasakoja muzikantai.
– Kokia daina jums primena paauglystę?
Justė: „Sixpence None The Richer“ – „Kiss Me“. Saldus, mergaitiškas kūrinys. Augdama klausiau daug 90–ųjų populiariosios muzikos, turėjau kambaryje Britney Spears plakatą. Prisimenu, kad mama klausydavosi daug Patricia Kaas, o viename mano kūrinyje daug kas pastebi grupės „Massive Attack“ įtaką.
Dovydas: Man paauglystė siejasi su Jimi Hendrix kūriniais „Little Wing“ ir „Castles Made of Sand“ – apie gražias, lengvai trapias iliuzijas į ateitį.
– O pirmi prisilietimai prie muzikos – kokie jie?
Dovydas: Kadangi mano tėvas buvo muzikantas, nuo vaikystės visada mačiau roko grupes aplinkui ir labai žavėjausi būgnais. Iš pasakojimų žinau, kad tėvas man iš medžio pagamino bosinio būgno pedalą, grodavau pieštukais puodais ir žaislų dėže, o jis šalia improvizuodavo bosu.
Justė: Darželyje dainavau, bet pasirodymuose niekada nebuvau pirmoje eilėje. Mokykloje planavau eiti šokti, bet mamai pasiūlius, visgi nuėjau į dainavimą. Dažnai pagalvoju, kaip viskas galiausiai būtų pasisisukę, jeigu ne šis atsitiktinumas. Daug metų su Juste Starinskaite ir Rūta Loop dainavome vokaliniame ansamblyje „Kivi“.
– Juste, nuo ko prasidėjo tavo solinė karjera?
Justė: Manau, tai natūraliai išsivystė dėl per didelio kiekio projektų. Po mokyklos pasidaviau bangai ir baigiau Vilniaus universitete teisės magistrą, bet pertrauka nuo muzikos buvo kankinanti. Po studijų iš karto prasidėjo muzikos grupės, projektai, dainavimas pritariamuoju vokalu. Man visada buvo įdomu tyrinėti, patirti, išbandyti skirtingus stilius, žanrus. Solinė kūryba atsirado, kai pradėjo nunykti grupės, kuriose buvau.
Pirmąjį albumą sukūriau nuėjusi į terapiją, nes norėjau kurti, bet negalėjau, blokavau savo didžiausią svajonę. Pirmasis albumas – visada didelis patyrimas, asmeniškai man jis buvo itin prisodrintas ir stipriai išgyventas, išjaustas. Susidūriau su daug skirtingų nuomonių ir tik vėliau supratau, kaip svarbu kliautis savo pačios mintimis. Mane veda smalsumas ir kartais beveik akla drąsa – jei ko nors nežinau, sužinosiu darydama.
– Kaip judu pradėjote muzikuoti drauge? Kas svarbu renkantis žmogų, su kuriuo drauge kuri?
Justė: Su Dovydu susipažinome ir pradėjome groti kartu kitame projekte. Tikrasis mūsų bendras kūrybinis kelias prasidėjo ties pirmuoju albumu „Imposteris“. Turėjau demo versijas ir ieškojau grojančio žmogaus, kuriam albumo temos ir noras ieškoti netradicinių eksperimentinių sprendimų būtų įdomu. Mane visada žavi naujokai ir tarsi ieškau tų, kurie slepia potencialą, bet dar nerado kur jo išbandyti. Ten visada slepiasi kažkas įdomaus.
Dovydas: Nuo keturiolikos metų kuriu į stalčių. Tuo metu pasitaikė galimybė šį kūrybos įrankį įdarbinti, realizuoti. Esu socialus žmogus, man patinka kurti drauge, ypač su žmonėmis, su kuriais turiu bendrą viziją.
Justė: Atrodo, nukritome vienas kitam iš dangaus, kai to reikėjo labiausiai. Kai tik pradėjome kurti albumą, abu gyvenime susidūrėme su sunkumais, tad „Imposteris“ albumas tikrai išbūtas, iškalbėtas, turintis daug krūvio ir poteksčių.
– Jeigu jūsų kūryba būtų fizinis objektas, kas būtų?
Justė: Jūra visomis savo formomis.
– Kūryboje, gyvuose pasirodymuose, rodos, judviems labai svarbu ir vizualiniai sprendimai. Kodėl skiriate jiems tiek daug dėmesio?
Justė: Vaizdas dažnai mane labiau paveikia nei garsas, o garsas man iš karto galvoje sukelia ir vizualus. Negaliu atsiriboti nuo šio proceso. Man atrodo, garsas veikia tai, ką matome ir atvirkščiai. Visada dalyvauju muzikinių vaizdo klipų kūrybos procese, man tai labai įdomu.
Dovydas: Pats dažnai įkvėpimo muzikai semiuosi iš vaizdo. Kartą, užstrigus kūryboje ir atsivertus M.K.Čiurlionio paveikslų knygą, jo kūrinys „Potvynis II“ man padėjo užbaigti patį sudėtingiausią ir epiškiausią albumo „Imposteris” kūrinį – ŠVIES.O.S.
– Ką rekomenduotumėte išgirsti iš kolegų lietuvių muzikantų?
Dovydas: Kadangi dirbu su keliais muzikantais, tikriausiai negaliu atsakyti objektyviai, bet visada įsigilinu į dainų žodžius. Mane įkvepia Evgenya Redko, Petunija, Konstantinas Lilas. Kalbant apie Justės kūrybą, mane stipriai paliečia kūrybos tema – žmogaus ir visuomenės psichologinė sveikata.
Justė: Aš labai žaviuosi Nika Ganga, Monika Liu, Free Finga, grupe „Dargana“.
– Geriausias jūsų aplankytas koncertas?
Dovydas: Richard Bona. Nors negaliu ilgai išlaikyti dėmesį, bet šis dviejų valandų koncertas buvo itin stipri emocinė patirtis.
Justė: Man geras koncertas yra tas, kuriame nustoju analizuoti detales, o mėgaujuosi, būnu iš tikro. Paskutiniai tokie – Nika Ganga, „Baltos Varnos“ koncertai ir mano labai mėgstamos grupės – „Jungle”.
– O kokį koncertą gailitės praleidę?
Justė: „Glass Animals“, Jacob Collier.
Dovydas: Daug koncertų praleidžiu, nes tą dieną groju su kuo nors kitu. Visi geriausi koncertai buvo patirti nuo scenos.
– Pasidalinkite įspūdžiais iš „Artist To Watch“ serijos koncerto Estrãdoje.
Justė: Labai džiaugiamės visu kūrybiniu procesu, daug išmokome, vėl ėjome tuo atradimų ir mokymosi keliu, kuriant vaizdinę instaliaciją, sprendžiant kūrybinius ir techninius klausimus. Jaučiu, kad pavyko iš tikrųjų būti ir išgyventi visas dainas koncerto metu, be abejo, labai džiugina ir puikūs žiūrovų atsiliepimai, visi pabuvome kažkur tarp „Imposterio” vandenyno ir Lynch’iškos atmosferos. Šis koncertas padėjo sukurti naują mūsų koncertinį konceptą, su kuriuo turime daug ateities planų!