Atlikėja Vasha: „Kai žmogus pasivadina „stiliaus ikona“ ir visą pasaulį dergia – diagnozė rimtesnė“

Gabrielė Grygolaitytė-Vasha / „Facebook“ nuotr.
Gabrielė Grygolaitytė-Vasha / „Facebook“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Gabrielė Grygolaitytė-Vasha trečiadienio vakarą internete paskelbė kritišką komentarą neįvardytos „ponios“ adresu.

Sutapimas – išvakarėse stilistė Agnė Jagelavičiūtė savo paskyroje patalpino Vashos feisbuko profilio nuotrauką, kurioje apsinuoginusios atlikėjos atvaizdą dengė Prancūzijos vėliavos spalvų filtras (nuotrauka viršuje). Prie nuotraukos parašė: „Na, tai aprimus aistroms, apie stilių“ ir sukėlė diskusiją. Vėliau komentaruose Agnė pridūrė: „Trumpai: Jei nežinai, kodėl tai darai, reiktų nedaryt.“

Trečiadienį socialiniame tinkle Vasha pasidalino įrašu, kuriame išdėstė savo mintis.

Į kritiką sureagavusi Vasha „Facebook“ paskyroje pasidalino tokiu įrašu:​

Pasaulyje ritantis neapykantos, smurto bangoms, Lietuvos balų vandenis gi drumsčia vietinio fronto „gėrio“ skleidėjai.

Kvaila būtų apkaltinti juos mėnulio pilnaties poveikiu. Tai reikštų kad kai kam pilnatis nepraeina dešimtmečiais...

Pastaruoju metu susilaukiu ypač daug dėmesio iš vienos, paniškai bijančios pasenti ir paniškai bijančios tapti galutinai neįdomia ponia, veikėjos. Iš pradžių norėjau parašyti žodį „asmenybė“. Bet tai užgautų visus tuos, kurie tikrai verti šio apibūdinimo. Tad vadinkime ją tiesiog – „ponia“.

Taigi, ši „ponia“, jau daugiau nei dešimtmetį visais įmanomais ir jai įkandamais būdais bando atkreipti pati į save dėmesį. Tikrai. Pati į save. Nes natūraliu būdu to dėmesio sulaukti nėra pajėgi. 

Ši „ponia“ sunaikino milijardus nervų ląstelių dešimtims Lietuvos žurnalistų, kuriems per tuos metus reikėdavo sugalvoti, kokį prierašą parašyti po „ponios“ nuotrauka – kaip ją pristatyti. Asmenybės – nulis. Darbo rezultato – nulis. Paliktas pėdsakas gyvenime – nulis. Bet troškimas puikuotis žurnalų viršeliuose toks didelis, kad tai pavertus elektros energija – Kruonio HAE būtų galima uždaryti visam laikui.

Jei žinočiau „ponios“ namų adresą – nepagailėčiau poros dešimčių eurų ir padovanočiau jai G. Orvelo šedevrą „Gyvulių ūkis“. Pinigai būtų išmesti kaip į balą – kažin ar ji būtų pajėgi suprasti ir šimtadalį ten parašyto... Bet galėčiau bent pasiguosti, jog padariau, ką galėjau, kad Lietuva taptų nors truputėlį švaresnė...

Esame žiauriai neteisūs juokdamiesi iš įvairiausių „išsišokėlių“. Nesvarbu, ar tai būtų Antanas muzikoje, ar Gražulis politikoje. Jų norai mažų mažiausiai yra geri. Bet kai žmogus pats save pasivadina „stiliaus ikona“ ir visą likusį pasaulį „teisia“, dergia ir „moko“ – diagnozė yra žymiai rimtesnė... 

„Ponios“ „stiprybė“ – susiformavusi pakalikų armija, plojanti už kiekvieną į pasaulį paleistą naują patyčią. Tik stebuklo būdu iki jos nepatenka tokios puikios iniciatyvos kaip „Pasaulis be patyčių“. Nors „ponia“ vargiai ar varto ką daugiau, nei glamūriniai žurnalai... Varto. Ne skaito. O ir keliaklūpsčiauja jai tik panašūs į ją...

Šios išsakytos mintys tikrai buvo skirtos ne jai – šūdvabalis irgi vargiai supranta, kad jis smirdi.... Šie žodžiai skirti tiems, kurie nuoširdžiai dirba, kuria ir daro Lietuvą gražesne – darbais, dainomis, pasiekimais – amžiams išliksite jūs, o ne nepamatuojamas „ponios“ noras priklausyti elitui.

Nebijokite tokių patyčių! Kurkite! Dirbkite! Būkite patys savimi, o ne tuo, kuo jus nori matyti tokie “kritikai”. Jūs gražūs savo vidumi. Žmonių širdyse išliks jūsų darbai ir pasiekimai. O ant populiariausių žurnalų viršelių tegu šviečia ji. Pati sau graži.