Atlikėja Viktorija Rupeikytė-Victoria: „Mano melodijose ir tekstuose taisyklės neegzistuoja“

Kokia buvo tavoji muzikinės karjeros pradžia?

Vos penkerių pradėjau mokytis groti pianinu. Įstojau į muzikos mokyklą, fortepijono klasę, tačiau visada norėjau dainuoti, tad po muzikos mokyklos tęsiau mokslus konservatorijoje, operos klasėje. Kodėl operos? Nes kitokio žanro mano stojamaisiais metais paprasčiausiai nebuvo, o konservatorijoje dainuoti džiazą ar pop muziką dėstytojai nelabai leisdavo. Jie manė, kad tai yra du nesuderinami dalykai, tačiau man pavykdavo juos susieti. Per beveik ketverius metus niekas manęs taip ir nepamatė patyliukais kuriančios bei dainuojančios tai, kas man pačiai patiktų – turėjau prisitaikyti. Nepaisant to, bet kokia muzika man visada buvo svarbi, aš ją turiu savyje.

Prie tavo įkeltų dainų platformoje „YouTube“ galima pastebėti daug gražių komentarų, žmonės giria už prasmingus dainų žodžius. Kaip pavyksta juos sukurti?

Visi tekstų žodžiai yra tikri, mano išgyventi. Būtų labai sunku sugalvoti tai, ko nežinau ir niekada nejaučiau. Tikriausiai žmonės su jais sutapatina save, dėl to jie pasirodo jiems artimi.

Ar kada nors mąstei dalyvauti muzikiniuose projektuose?

Labai seniai, gal prieš 6 metus, kartu su drauge dalyvavau „X Faktoriuje“. Aš visada norėjau, kad žmonės paklausytų mano kūrybos dainų, galvojau, kad jos yra gražios ir turi būti išgirstos. Tačiau dabar paklausiusi, ką kūriau prieš tuos metus, darosi gėda (juokiasi). Galbūt po kurio laiko vėl tą patį galvosiu apie dabartinę kūrybą. Tikriausiai tobulėju, o kartu tobulėja ir mano muzikinis pasaulis, viskas keičiasi.

Šiuo metu gyventi užsienyje, kaip spėji vykdyti muzikinę veiklą Lietuvoje?

Šiuo metu gyvenu užsienyje, kur gyvena ir mano šeima. Studijuoju ir koncertuoju Lietuvoje, todėl gimtojoje šalyje būnu taip pat dažnai, kiek ir už jos ribų. Socialinių mokslų kolegijoje mokausi marketingo ir reklamos subtilybes. Studijos labai įdomios, tačiau kiek įmanoma, save atiduodu muzikai. Labai mėgstu skaityti knygas, jei atsiranda progų – keliauju. Turiu daug mėgstamos veiklos, tik gaila, kad para turi tik 24 valandas.

Beveik visada atlikėjų svajoja apie tarptautinę karjerą. Galbūt ir tau jau teko koncertuoti užsienyje?

Pabaigusi mokyklą iš karto išvykau iš Lietuvos. Turėjau čia grupę, kurioje grojau pianinu, dainavau pritariančiuoju, o vėliau ir pagrindiniu vokalu. Anksčiau visada kurdavau anglų kalba. Prieš beveik 4 metus pabandžiau parašyti lietuvišką tekstą. Nuo to laiko tekstų anglų kalba savo dainoms neberašau. Po kurio laiko sutikau Martyną (Martin Lu), jam atiduodavau visas dainas, kurios tapdavo dar gražesnėmis.

Anksčiau kurdavote dainas kartu su Martynu. Pradėjusi solinę karjerą kas nors pasikeitė?

Mano kūryba nepasikeitė. Dainos prasidėdavo nuo mano tekstų, muzikos. Skirtumas tas, kad sukurtos dainos skambėdavo akustiškai, o „YouTube“ platformoje patalpinti kūriniai buvo mūsų abiejų darbas. Dviese kurti muziką visada smagiau, bet viena blogai taip pat nesijaučiu.

Kaip manai, ko reikia geram atlikėjui, kad jo muzika ir dainos būtų pastebėtos, patrauktų žmones?

Niekada nežinojau atsakymo į šį klausimą, aš tiesiog būnu savimi ir leidžiu žmonėms išgirsti dainas tokias, kokios man pačiai patinka. Jei sukūrusi melodiją ar kokį nors sakinį savo mintyse, dainuodama jį nieko nejaučiu, tada suprantu, kad tai yra ne tie žodžiai, kurie turi skambėti dainoje.

Neseniai pristatei naują dainą „Šalia tavęs“, kuriai sukūrei ir vaizdo klipą. Kaip kilo jo idėja?

Tekstuose ir dainų melodijose galima išgirsti tik mane – mano išgyvenimus ir mintis, kurių dažnai neišsakau. Kartais žmonės klausia, kodėl visos mano dainos apie meilę, ilgesį ir kitokias emocines išraiškas. Nesistengiu niekam įtikti, todėl kuriu tik tai, ką jaučiu, kas patinka man pačiai. Mano melodijos, tekstai – vieta, kur ribos ir taisyklės neegzistuoja, tad jei kada norėsiu sukurti kažką kitaip, tai ir padarysiu.

Kalbant apie vaizdo klipą – daugiausiai darbo teko montuotojui, operatoriui. Sunkiausia sugalvoti scenarijų, kuris tiktų dainai, jos tekstui. Gyvenime visko pasirinkti negalime, būna tiek blogų, tiek gerų akimirkų. Kartais, vieni ar kiti sprendimai būna ne dėl to, kad mes taip norime, o dėl to, kad būtų lengviau. Taip ir mano dainoje, aš bėgu nuo žmogaus, kurį myliu ir dėl tam tikrų aplinkybių būti kartu negaliu. Todėl vaizdo klipe pasirinkau du simbolius – kelią ir automobilį. Na, o dainą žmonės patys paklausys, joje nemažai vietos interpretacijoms (šypsosi).

Kviečiame išgirsti naujausią Viktorijos Rupeikytės dainą: