Atmintinė vairuotojui: ką būtina atlikti po eismo įvykio ir kokias didžiausias klaidas darome

Eismo įvykio deklaracija. / Shutterstock nuotr.
Eismo įvykio deklaracija. / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: Reklama
A
A

Patekus į eismo įvykį vairuotojai neretai sutrinka ir nežino, nuo ko pradėti, skambinti artimajam, policijai, ar su kitu vairuotoju išspręsti iškilusią problemą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas detaliai paaiškino, kokių žingsnių imtis, ko niekada nedaryti ir kodėl svarbu, jog įvykio vietoje liktų ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai.

Kokie pirmi veiksmai turi būti atliekami abiejų vairuotojų iškart po eismo įvykio?

Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo:

· Nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta. Jeigu jos nėra arba ji sugedusi, pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Taip pat pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

· Imtis prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.

· Įsitikinti ar eismo įvykyje nežuvo ar nėra sužalotų asmenų, o jeigu yra, būtina pranešti apie eismo įvykį policijai. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

· Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, jo metu padaryta tik turtinė žala ir sugadinto turto savininkas yra eismo įvykio vietoje, tuomet policija į eismo įvykio vietą nekviečiama, dalyviai privalo užpildyti Eismo įvykio deklaraciją (toliau – EĮD).

Ji gali būti pildoma popierinė arba elektroninė (išmaniuoju telefonu per programėlę draudimoivykiai.lt). Jei nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės EĮD ar išmaniojo telefono, aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir aplinkybės patvirtinamos dalyvių parašais.

Rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui nufotografuoti atsakingo už sukeltą eismo įvykį asmens (kaltininko) vairuotą transporto priemonę, ypač aiškiai užfiksuojant šios transporto priemonės valstybinį registracijos numerį, jei toks yra. Ypač aktualios nuotraukos tampa nagrinėjant žalas dėl eismo įvykių, kai šie sukeliami neregistruotinomis transporto priemonėms, pvz. vairuojant elektrines mikrojudumo priemones (elektrinius paspirtukus, riedžius ir kt.) ir siekiama identifikuoti kaltininko vairuotą transporto priemonę.

Jei eismo įvykio metu transporto priemonė sugadinta taip, kad su ja negalima važiuoti, negalima arba nesaugu tai daryti, nes transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, sugadinto turto savininkas turėtų pasirūpinti transporto priemonės pašalinimu, išgabenimu iš įvykio vietos. Jei jis to negali padaryti, policija pašalina (išgabena į transporto priemonių saugojimo aikštelę).

Kokie punktai – svarbiausi įvykio deklaracijoje?

EĮD būtina pildyti atidžiai, užpildant visus EĮD punktus, nes žalos administravimo procese yra svarbi visa EĮD užpildyta informacija.

Tačiau esminiai EĮD punktai yra:

  • eismo įvykio data ir laikas,

  • vieta, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių duomenys (markė, modelis, valstybinis registracijos numeris, jei transporto priemonė tokį turi),

  • informacija apie draudimą (eismo įvykio dalyvio civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris),

  • įvykyje dalyvavusių vairuotojų duomenys (rekomenduotina eismo įvykio dalyviams įsitikinti šios informacijos teisingumu – galima paprašyti kito vairuotojo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą),

  • fiksuotos eismo įvykio aplinkybės,

  • nubraižyta schema.

Jei eismo įvykio kaltininkas vairavo kitoje valstybėje registruotą transporto priemonę, rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui nufotografuoti kaltininko turimus draudimo dokumentus bei jo vairuotą transporto priemonę.

Eismo įvykio dalyviai turi būtinai pasirašyti EĮD, o atsakingas už sukeltą įvykį asmuo – parašu patvirtinti savo atsakomybę dėl to. Nesant reikšmingos EĮD informacijos ir jei ją draudimo bendrovei reikia papildomai aiškintis, užtrunka žalos administravimo bei žalos atlyginimo procesas.

Pildant elektroninę EĮD per programėlę draudimoivykiai.lt, EĮD pildymo klaidų sumažėja, nes programėlė dalį duomenų užpildo automatiškai (jų nereikia pildyti eismo įvykio dalyviams rankiniu būdu) bei nurodo EĮD pildymo eigą. O tai iki minimumo sumažina klaidų, pildant EĮD, tikimybę.

Eismo įvykio deklaracija.
Eismo įvykio deklaracija. / Shutterstock nuotr.

Kaip teisingai pranešti kitiems vairuotojams apie eismo įvykį?

Laikantis Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų, įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyviams reiktų: įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą.

Gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Dalyviai taip pat turėtų įvertinti savo saugumą, ir, esant intensyviam ar pavojingam eismui, pasitraukti į šalikelę ar kitą saugią vietą.

Ką daryti, jeigu vienas iš įvykio dalyvių atsisako pildyti deklaraciją, puola į paniką ar, pavyzdžiui, išvažiuoja?

Jei atsakingas už sukeltą eismo įvykį vairuotojas nesutinka pripažinti savo kaltę, ginčija ją, rekomenduotina skambinti į policiją ir ją iškviesti į įvykio vietą. Taip pat nukentėjęs asmuo gali nufotografuoti kaltininko transporto priemonę. Ši informacija palengvintų policijos darbą nustatyti eismo įvykio kaltininką, jo vairuotą transporto priemonę, tuo atveju, jei kaltininkas savavališkai pasišalintų iš eismo įvykio vietos.

Jeigu automobilyje buvo keleivių, ar jiems būtina pasilikti įvykio vietoje, kol atvyks policija?

Įprastai eismo įvykio liudininkų parodymai yra reikšmingi nustatant aplinkybes, pvz. ginčo atveju, kai, tarkime, atsakingas vairuotojas, nors ir pasirašė EĮD ir patvirtino savo atsakomybę, vėliau pradėjo ginčyti savo kaltę arba, kai atliekamas tyrimas dėl sudėtingos eismo įvykio situacijos.

Draudimo bendrovei, atliekant eismo įvykio aplinkybių tyrimą, aiškinantis jos aplinkybes gali kilti poreikis apklausti eismo įvykio liudininkus. Liudininkais gali būti ne tik asmenys, sėdintys transporto priemonėse, kurios tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje, bet ir pėstieji ar kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai.

Tačiau įstatymas nenumato prievolę liudininkams pasilikti eismo įvykio vietoje. Eismo įvykį patyrusių transporto priemonių vairuotojai (esant ginčui ar sudėtingoms eismo įvykio aplinkybėms) gali prašyti įvykį mačiusius žmones papasakoti apie matytą situacija. Kontaktinius duomenis turi užsirašyti suinteresuotas vairuotojas.

Jeigu eismo įvykis nutiko partrenkus gyvūną, ar būtina apie jį pranešti, o gal priklauso nuo gyvūno dydžio?

Atsitikus draudžiamajam įvykiui, turi būti pildoma EĮD arba į vietą kviečiama policija. Kadangi policija turi būti kviečiama, kai eismo įvykio vietoje nėra turto savininko, o gyvūnai irgi yra kažkieno nuosavybė (valstybės ar privačių asmenų), todėl labai tikėtina, kad susidūrus su gyvūnu, šio gyvūno savininko šalia nebus. Taigi, tokiu atveju apie eismo įvykį būtina informuoti policiją.

Kada po įvykio reikėtų susisiekti su draudikais ir kokios informacijos jiems reikia?

Po eismo įvykio nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę arba į LR transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Biuras), jei kaltininkas buvo nedraustas.

Nukentėjusiam dėl žalos atlyginimo kreipiantis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ar Biurą, tuo atveju, jei buvo pildoma EĮD, jis turi kartu su kreipimusi pateikti EĮD, nes ji yra eismo įvykio faktą patvirtinantis dokumentas. Po nukentėjusio asmens kreipimosi įprastai draudimo bendrovės paaiškina, kokius papildomus dokumentus, įrodymus dėl patirtos žalos turi pateikti nukentėjęs asmuo.

Eismo įvykio kaltininkas turi pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei, apdraudusiai jo civilinę atsakomybę. Tačiau kaltininkui nereikia atskirai pranešti savo draudimo bendrovei, jei buvo užpildyta elektroninė EĮD.

Eismo įvykio deklaracija.
Eismo įvykio deklaracija. / Shutterstock nuotr.

Kokias didžiausias klaidas iškart po įvykio ir vėliau daro vairuotojai?

Pirmiausia eismo įvykio dalyviams reikia atsiminti, kad įvykus eismo įvykiui būtina supildyti EĮD (tuo atveju jei EĮD pildymas galimas), taip pat nufotografuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones, dalyvavusias eismo įvykyje, ar sugadintą kitą turtą. Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai išsiskirsto neužsipildę EĮD.

Būna, kad pirmą kartą į eismo įvykį patekę vairuotojai sutrinka ir todėl netiksliai užpildo informaciją EĮD. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neįsigilinę į eismo įvykio situaciją, nepatyrę vairuotojai iš karto prisiimą atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau vėliau, gerai apgalvoję, įvertinę aplinkybes, Kelių eismo taisykles, bando pakeisti situaciją. Deja tai nėra lengva padaryti, nes EĮD jau pasirašyta, t. y. vairuotojas jau yra patvirtinęs savo atsakomybę, o norint patikslinti aplinkybes, būtina iš naujo apklausti eismo įvykio dalyvius, jei reikia ir liudininkus. Tai užtrunka, tad atitinkamai užtrunka ir sprendimo priėmimas dėl žalos atlyginimo.

Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykis sukeliamas kaltininkui vairuojant transporto priemonių junginį (pavyzdžiui, vilkiką su prikabinta puspriekabe), tačiau, pildant EĮD, įrašomi puspriekabės duomenys. Tokios informacijos fiksavimas yra klaidingas. Tokiais atvejais eismo įvykio dalyviams būtina atsiminti taisyklę, kad jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonių junginiu, kai puspriekabė prieš eismo įvykį neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti kaltininko vairuoto vilkiko duomenis, bet ne puspriekabės.

Kokie mitai, susiję su veiksmais po eismo įvykio, gajūs iki šiol?

Tokius mitus sudėtinga įvardinti, jei jų yra, tai mums nelabai žinoma. Visgi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas jau skaičiuoja daugiau nei 20 metų, todėl eismo įvykio dalyviai (tiek kaltininkai, tiek nukentėjusieji), nors dar ir padaro tam tikrų klaidų (dažniausiai dėl eismo įvykio metu patiriamo streso ar patirties, žinojimo stokos), tampa vis labiau patyrę tiek pranešant apie sukeltus eismo įvykius, tiek teikiant pretenzijas dėl žalos atlyginimo.

Visą informaciją apie elektronines eismo įvykio deklaracijas rasite puslapyje draudimoivykiai.lt