Atostogos, apie kurias nedrįsote pasvajoti – keliaukite į saulėtąją Sardiniją

Tobulas oras ir žydras vanduo kaip iš reklamos

Italijos sala Sardinija įsikūrusi Viduržiemio jūroje. Čia saulė šviečia 300 dienų per metus, vidutinė metinė oro temperatūra laikosi apie 20, o vandens – apie 19 laipsnių. Geriausia atvykti balandžio-birželio mėnesiais arba ankstyvąjį rudenį, nes vasaros viduryje oras saloje sušyla iki 34 laipsnių ir lietuviams būna tiesiog per karšta. Pavasarį Sardinijoje mėgausitės žydinčia augmenija, o rudenį pateksite į nepakartojamų festivalių sūkurį.

Turėdama daugiau nei 1800 km nepaliestos pakrantės, Sardinija garsėja nuostabiais balto smėlio paplūdimiais ir ryškios turkio spalvos jūra – tokį įstabų derinį galite pamatyti Karibuose arba... reklamose. Tad valandų valandas mėgaukitės saulės ir vandens voniomis šiuose pasakiškuose paplūdimiuose, kurie įsikūrę 56 km ilgio legendinėje Smaragdinėje pakrantėje.

Dauguma salos paplūdimių yra nemokami, tiesa, yra saugomų vietovių, į kurias pateksite už nedidelį mokestį, pavyzdžiui, La Pelosa Stintino ar Punta Molentis Villasimius miesteliuose, „Cala Goloritzé Baunei“ pakrantėje. Taip pat yra keletas gražių, nuošalių paplūdimių, kurie niekada nebūna perpildyti net ir piko vasaros mėnesiais, todėl idealiai tinka tiems, kurie ieško atokesnės vietos saulės ir vandens procedūroms.

Rožiniai flamingų debesys ir paslaptingi urvų labirintai

Vienas iš populiariausių dalykų, dėl kurių keliautojai atvyksta į Sardiniją, yra rožinių flamingų stebėjimas. Daugiausia jų rasite „Molentargius-Saline“ regioniniame parke, esančiame vos už kelių kilometrų nuo salos sostinės Kaljario. Šie paukščiai, vietinių vadinami „genti arrubia“ (sard. raudoni žmonės), ten peri ir gyvena ištisus metus, o jų gausiausia – birželio pradžioje. Tad, jei norite pasigrožėti kerinčiu ir įspūdingu „rožiniu debesiu“, nedvejodami aplankykite šį parką.

Drąsesni adrenalino mėgėjai renkasi požeminį Sardinijos urvų ir olų pasaulį, kur stalaktitų dariniai, požeminiai ežerai ir samanotos sienos paverčia šias gamtos grožybes pasakiškais vaizdais. Salos kalnuose ir pakrantėje yra apie 300 požeminių urvų, kurie susijungia į neįveikiamą labirintą. Tačiau vieniems ar su gidu galima patekti net į kelias dešimtis požeminių olų, pavyzdžiui, vieną gražiausių – „Neptūno urvą“ (it. Grotta di Nettuno), kur tyvuliuoja ežeras. Urvą galima pasiekti laivu iš Alghero arba nusileidžiant 656-iais „Elnio laipteliais“.

Centrinėje Sardinijos dalyje aplankykite vieną giliausių kanjonų Europoje – Goropu tarpeklį. Giliausioje vietoje kalkakmenio sienos siekia 500 metrų aukščio, o kanjono plotis svyruoja nuo 4 iki kelių dešimčių metrų. Į kanjoną galima patekti tik pėsčiomis, todėl būtina turėti gerus žygio batus ir daug geriamo vandens, tačiau atsiveriantys įspūdingi tarpeklio vaizdai verti kiekvieno jūsų prakaito lašo.

Tikras rojus aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

Saloje be turkio spalvos jūros ir balto smėlio paplūdimių yra ir kitų ne mažiau įspūdingų gamtos vaizdų, pavyzdžiui, kalnai su savo augmenija ir gyvūnais, kur aktyvaus laisvalaikio mėgėjai ras vienus nuostabiausių takų Italijoje ir net Europoje.

Jei keliaujate su šeima, kilkite į „Sella del Diavolo“ kalną – trasa nesunkiai įveikiama, o atsiveriantys vaizdai kalba patys už save. Neriantiems gilyn į salą patariame rinktis „S'Istrada Longa“ maršrutą, kurį suformavo piemenys, perkeldami savo ožkas iš pajūrio žemių į aukščiau esančias vasaros ganyklas. Šis kelias veda per miškingus kanjonus iki didžiulės „S'Arcada Manna“ arkos. Už jos – siaura, atvira 100 metrų aukščio kadagiais apaugusi atbraila, nuo kurios atsiveria „instagraminiai“ vaizdai.

Sardinijoje puikios sąlygos kelionėms dviračiu – salos reljefas tinkamas aktyviai veiklai, o pavasariniai vėjai ir besikeičiantis kraštovaizdis gerai išvėdina galvą. Maža gudrybė – jei norite pasaugoti kojas, rinkitės elektrinį dviratį – važiavimo jausmas bus toks pat, o jėgų mėgautis vaizdais liks daugiau. Arba leiskitės į kelionę visureigiais – su jais patogiau įveiksite kalnus ir vietoves, kurių nepasiektumėte pėsčiomis.

Į salą atvykusiems vandens pramogų mėgėjams čia tikras rojus. Jie gali rinktis iš daugybės galimybių: nuo aktyvaus buriavimo, banglenčių sporto iki ramesnio pasiplaukiojimo baidarėmis, stebint delfinus ir šernus pakrantėje ar malonaus paviršinio nardymo, kai plūduriuojant galima neskubriai stebėti povandeninį pasaulį.

Besidomintiems istorija – paslaptinga Sardinijos pusė

Norintiems geriau pažinti turtingą salos istoriją teks pradėti nuo naujų terminų – milžinų kapai, šventieji šuliniai, nuragai, fėjų namai. Nors skamba kaip pasakos elementai, tačiau visa tai liudija paslaptingą ir protėvių dvasią primenančią Sardinijos pusę.

Iki šių dienų sklando legenda apie kadaise šioje saloje gyvenusius milžinus, nusileidusius iš žvaigždžių. Keliose salos vietose likusios mistinės milžinų kapavietės (it. „Tomba di Giganti“) bei neįprasti kūgio formos statiniai iš didžiulių akmens luitų, vadinami nuragais. Manoma, kad šie statiniai iškilo prieš daugiau nei 4 tūkst. metų ir tikima, kad jie galėjo atlikti gynybinę arba gyvenamąją funkciją. Iš viso saloje priskaičiuojama apie 7000 nuragų. Geriausiai išlikę yra Arzachenoje ir Dorgali miesteliuose.

Apžiūrėkite įspūdingus „Santa Cristina in Paulilatino“, „Su Tempiesu in Orune“ ir „Sa Testa in Olbia“ šventuosius šulinius – tai požeminės šventovės, skirtos vandens, esminio nuragų religijos objekto, garbinimui. Nepraleiskite progos aplankyti „fėjų namus“ – neolito laikotarpiu uolose iškaltus kapus. Kapai dažnai susijungia tarpusavyje, sudarydami požeminius nekropolius. Užsukite į „Janas Genna Salixi“ namus Ruinas miestelyje ir „Is Loccis-Santu“ nekropolį San Giovanni Suergiu miestelyje.

Saloje gausu romėniškojo palikimo: šventyklų, gatvių, pirčių, gyvenamųjų namų. Daugiausia jų rasite Taroso archeologinėje vietovėje Sardinijos vakaruose. O norintys su Sardinijos istorija susipažinti vienoje vietoje – keliaukite į Nacionalinį archeologijos muziejų Kaljaryje.

Mėgaukitės sardų „dolce far niente“ gyvenimo filosofija

Sardinijos žmonės, sardai, garsėja užsispyrimu, didžiuojasi savo kilme ir yra vieni iš 6-ių iš pasaulio „mėlynųjų zonų“ gyventojų, kurie gyvena ilgiau, sveikiau ir laimingiau. Tačiau vienas pirmųjų dalykų, kuriuos išgirsite iš beveik kiekvieno, apsilankiusio šioje saloje, yra tai, kad sardai nepaprastai svetingi ir tikrai moka džiaugtis kiekviena akimirka. Todėl drąsiai keliaukite po salą, aplankydami mažus ir jaukius miestelius, leiskitės su vietiniais į malonius pokalbius ir mėgaukitės gyvenimu taip, kaip tai daro salos gyventojai.

Norėdami pažinti salos kulinarinį paveldą, ragaukite vietinį maistą, kuris turi ne tik itališkos, bet ir ispanų virtuvės bruožų. Būtinai paragaukite saloje kepamos duonos, jūros gėrybių, makaronų ar mėsos patiekalų. Gurmanams dera užsisakyti delikatesų: seadas – skanių keptų koldūnų, įdarytų pekorino sūriu ir patiekiamų su medumi, botargos – vytintų kefalių ikrų – ar pabandyti kepto peniukšlio paršelio. Norintiems giliau pažinti vietinę virtuvę, verta užsisakyti maisto ekskursiją arba nueiti į tradicinių patiekalų gaminimo kursus.

Po ilgos ir skanios vakarienės sėskite į senovinį „Fiat“ automobilį ir aplankykite salos miestelius. Vakarinėje pakrantėje įsikūrusiame Bosa gėrėsitės spalvotais namais ir viduramžių gatvelėmis. Salos šiaurėje ant uolos įsikūrusiame Castelsardo mėgaudamiesi puikiu vaizdu į jūrą palydėkite saulę. Salos sostinėje Kaljaryje aplankykite istorinį Castello rajoną, romėnų amfiteatrą ir gynybinius bokštus. O ieškantys prabangos, keliaukite į Porto Cervo, prabangų „Smaragdinės pakrantės“ uostą, garsėjantį gražiomis jachtomis ir aukštos klasės restoranais.

Atostogauti pagal italų „dolce far niente“ (it. saldus nieko neveikimas) filosofiją yra daugiau nei ilsėtis, tai mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka, todėl esame tikri, kad išvykdami iš šios nuostabios salos neišdrįsite pasakyti „sudie“, geriausia, ką norėsis išarti – „iki pasimatymo!“.