Atsarga gėdos nedaro: kokie vaistai padidina jautrumą karščiui ir saulei

Ką reiškia tas jautrumas? Nuo sumažėjusio prakaitavimo, kas reiškia organizmo negebėjimą atsivėsinti pačiam, iki išbertos arba nudegusios odos ar saulės smūgio.

Kokie vaistai gali padidinti jautrumą?

Vaistai, skirti aknei gydyti

Jie gali būti labai fototoksiški. Tai reiškia, kad sąveikaudami su saule jie gali sukelti odos alerginių reakcijų. Ypač kurių sudėtyje yra retinoidų. Retinoidai žinomi kaip padedantys atsikratyti spuogų ir inkštirų. Taigi gydydami vieną bėdą, galite prisišaukti kitą.

Pavojingesni yra tie vaistai, kurių gaunate tik su gydytojo receptu, o ne kurie yra laisvai prieinami.

Vaistai su retinoliu ar salicilo rūgštimi nuo aknės, kaip ir produktai nuo odos senėjimo, taip pat gali padidinti jautrumą saulei, išdžiovinti odą arba paskatinti ją luptis.

Išeitis – apsauginis saulės kremas, skrybėlė ar skarelė ir saulės akiniai.

Antibiotikai

Jie taip pat gali sukelti fotojautrumą. Jei nusvilsite saulėje, tai smarkiai. Iš pavojingesnių šiuo klausimu – plačiai vartojamas tetraciklinas, taip pat trimetropimas.

Tai nereiškia, kad antibiotikus teks išmainyti į saulės vonias. Pasitarkite su gydytoju, galbūt išrašys tokių vaistų, kurie neskatins odos jautrumo saulei.

Antidepresantai

Tam tikri antidepresantai, pavyzdžiui, tricikliai, yra pavojingi esant karštam orui, nes jie veikia tą smegenų dalį, kuri reguliuoja atsaką į karštį. Kitaip tariant, galite perkaisti to net nesuprasdami, kaip ir per mažai prakaituoti. Pasekmės – bloga savijauta: galvos skausmas ir svaigimas, bendras silpnumas, pykinimas. Tai pajutus, reikia eiti į pavėsį ir gerti daug vandens.

Antialerginiai vaistai

Antihistamininiai vaistai, skirti alergijoms, taip pat karščiavimui ir nemigai gydyti, labai plačiai vartojami visame pasaulyje. Kai kurie iš jų daliai žmonių sumažina prakaitavimą, kuris karštą dieną reikalingas organizmui kaip kūno ventiliacija. Dėl to žmonės gali jaustis išsekę, gali sutraukti mėšlungis, ištikti saulės smūgis.

Jei pastebėjote, kad vartojant vaistų nuo alergijos jums karšta ir kūnui nepavyksta atsivėsinti pačiam, stenkitės karščiausiomis dienomis (ir valandomis) nebūti saulėje.

Vitaminai ir žolelės

Iš pažiūros nekaltos žolelės, kurių galima rasti turbūt kiekvieno mūsų spintelėje, dažniausiai pasižymi fototoksiškumu.

Taip, iš pažiūros nekaltos žolelės, kurių galima rasti turbūt kiekvieno mūsų spintelėje, dažniausiai pasižymi fototoksiškumu. Taigi prieš karštą dieną vartodami žolelių papildų ar gerdami tokią arbatą, geriau pasiteiraukite vaistininko apie galimą šalutinį poveikį.

Beje, vitaminas B3 niacinas taip pat gali sukelti odos jautrumą saulei.

Patarimai

* Vartodami minėtų vaistų pasitarkite su juos išrašiusiu gydytoju, vaistininku arba dermatologu, ar jie neskatina odos jautrumo saulei.

* Kasdien naudokite veido ir lūpų priežiūros priemones su SPF. Net jei saulę protarpiais dengia debesys, jis vis tiek veikia mus ir smarkiai. Nebūkite saulėje ilgai. Jei yra galimybė, atsivėsinkite vandens telkinyje ar duše.

* Kvapiosios medžiagos, kurių būna apsauginėse priemonėse nuo saulės, – papildomas rizikos faktorius. Jei įmanoma, rinkitės šiuos produktus ir apskritai kosmetiką be pridėtinių kvapų. Mat dažniausiai saulę odai įjautrina vaistų ir kosmetikos priemonių bei kvepalų naudojimas.

* Karštą dieną dėvėkite galvos apdangalą – šviesią skrybėlę, kepurę ar galvos skarelę. Ar bent jau susiriškite plaukus. Galvai bus ne taip karšta, ji mažiau kais.

* Taip pat žinokite, kad nustojus vartoti minėtus vaistus, odos jautrumas saulei pamažu išnyks.

* Labiausiai saulės vengti turėtų žmonės, kurių oda labai balta arba strazdanota, taip pat šviesiaplaukiai mėlynakiai ir raudonplaukiai. Kuo oda tamsesnė, tuo daugiau ji turi pigmento melanino, kuris apsaugo nuo žalingo saulės poveikio ir nudegimo.

* Odos jautrumą saulei taip pat padidinti gali nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, geriamieji kontraceptikai ir vaistai, mažinantys kraujospūdį.