Atsidarė pirmoji Lietuvoje „zero waste“ ekologiškų prekių parduotuvė

Sąmoningi vartotojai vis labiau domisi ne tik maisto produktų sudėtimis, bet ir jų kilme. Šiuo metu ekologiškas maistas iš revoliucinio jau yra virtęs normalia praktika ir net 61 % Europos Sąjungos gyventojų žino, kas yra ekologiški produktai. Statisinį vidurkį Lietuvoje viršijame paklausti, kaip atpažinti ekologiškus produktus. 59% lietuvių atpažįsta tarptautinį ekologiškos produkcijos ženklinimą ir net 73% žino, kaip atrodo nacionalinis ekologišką kokybę žymintis sertifikatas, sutinkamas ant produktų pakuočių.

Lietuviai rūpinasi tuo, ką valgo

Tik atsidarius „Bioteka“ parduotuvei įkūrėjai teigia, jog retas lietuvis buvo girdėjęs apie vegetarišką ar veganišką mitybą. Tuo tarpu Google Trends statistika aiškiai rodo, kad pastarąjį dešimtmetį lietuviai ėmė vis labiau domėtis tuo, ką valgo. Tokios paieškos kaip „maistas“ ar „veganizmas“ Lietuvoje kasmet muša naujus rekordus ir skaitančių šiomis temomis nuolat daugėja. Net 76% Lietuvos gyventojų mano, kad ekologiškas maistas yra naudingas sveikatai. Dar daugiau, 2018 rugsėjį „Vilmorus“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 10% Lietuvos gyventojų suvartoja mažiau mėsos arba visai jų atsisako, taigi natūraliai auga dėmesys augaliniam maistui.

Nuo pat veiklos pradžios parduotuvės įkūrėjai teigia tikėję tvaraus verslo samprata ir vartotojams norėję pasiūlyti aukščiausios kokybės produktus. Štai kodėl jų parduotuvėse 99% valgomo asortimento yra iš ekologinių ūkių. Likusį procentą sudaro produktai, kurie iš savo prigimties negali gauti ekologinio sertifikato, kaip pavyzdžiui mineralinis vanduo ar Himalajų druska.

Norėdami išvengti taršos, rinkimės ekologišką kokybę

Savininkai teigia, kad zero = bio. Siekdami kuo švaresnio maisto, jie domisi ne tik išoriniais blizgučiais, tokiais kaip daili pakuotė su brangiai apmokamų dizainerių kurtais piešinukais, bet ir klausia, ką rasime viduje.

Daugelis mūsų yra linkę ignoruoti žinutę, kokioje aplinkoje augo pusryčių grikiai ar bananai. Skambiais pareiškimais atsisakydami pakuočių, visai nepagalvoję savo maiste rizikuojame palikti mikroplastiko dalelių, genetiškai modifikuotų organizmų, pesticidų, hormonų ir kitų nereikalingų priedų, kurie retu atveju bus įvardinti ant tos pačios dailios pakuotės.

Tuo tarpu parduotuvėje „Zeroteka“ galima įsigyti ekologiškų produktų iš sertifikuotų ekologinių ūkių nemokant už pakuotę. Sveriami produktai pakuojami į perdirbto popieriaus maišelius ar stiklinę tarą, kurią galima panaudoti ir vėl.

Senas geras būdas apsipirkti be pakuočių

Po dešimties metų veiklos įkūrėjai žengia dar vieną žingsnį į priekį ir keičia pakuotes. Dar daugiau – atsisako jų, klausia, ar pakuotės dar apskritai reikalingos? Sąmoningai pakeitė ir parduotuvės pavadinimą – taip „Bioteka“ virto „Zeroteka“: „Palikome „teka“ kaip galimybę įsigyti per dešimtmetį pamėgtų ekologiškų priemonių, o „zero“ asortimentą pridėjome tiems, kurie nori eiti dar toliau ir savo kasdienybėje sumažinti pakuočių kiekį.“

„Mūsų tėvai ir seneliai sėkmingai nusipirkdavo miltų, kruopų ar aliejaus naudodamiesi daugkartinėmis pakuotėmis arba apsieidami visai be jų. Įkūrę „Zeroteka“ kviečiame sugrįžti prie šaknų ir suteikiame galimybę atsisakyti perteklinės pakuotės, kurią daugeliu atveju išmetame vos grįžę namo“, – skatina įkūrėjai.

Nemokėkite už pakuotę

Atsisakydami pakuočių, „Zeroteka“ klikentams suteikiama galimybė apsipirkti patraukliomis kainomis. Svarią prekės kainos dalį sudaro pakuotės kaštai ir gali siekti nuo kelių iki 40 % galutinės kainos, kurią mokame parduotuvėje.

Nuo pačios pakuotės medžiagos iki pakuotės dizaino – viskas kainuoja papildomai ir už tai sumokame mes, galutiniai vartotojai, tuo tarpu pakuotė dažnai tarnauja tik tol, kol parsinešame į namus.

Nuo šiol ekologiškos kokybės prekės tampa dar labiau prieinamos. Be to, norėdami įsigyti, pavyzdžiui, avižų dribsnių, nesate įsipareigoję pirkti pusės kilogramo, kaip dažna įprastose parduotuvėse. „Zeroteka“ siūlo galimybė nusipirkti tokį kiekį, kokio jums reikia, ar tai būtų dvi saujos, ar penki kilogramai.