„Architektas darbo ieško ten, kur mato dangų raižančias statybinių kranų strėles“, – pasirinkimą dirbti Kinijoje apibrėžia Mindaugas SKRUPSKELIS (36). Šiuo metu Šanchajuje įsikūręs, jis su visa šalimi išgyvena koronaviruso protrūkį ir, taupydamas apsaugines kaukes, jau beveik mėnesį iki nenustatytos datos dirba namų sąlygomis.
Kone kiekvieną dieną pradėdavai nuo statistikos. Tarkime, vasario 24-ąją feisbuke rašei: „Patvirtinti 79 156 atvejai, 2470 žmonių mirę, 23 546 pasveikę. Tikriausiai siuntinių su apsauginėmis kaukėmis į Šanchajų nebesulauksiu. Jų rasti vis sunkiau, o draugams Europoje, ypač Šiaurės Italijoje, ir patiems reikia pasirūpinti savo saugumu...“
Prieš išeidami beveik mėnesį trunkančių atostogų, kinai žinojo apie Uhano mieste pratrūkusį virusą ir apie pirmąsias aukas. Šis laikotarpis susijęs su didžiausia per metus žmonių migracija po šalį, kai kinai palieka namus ir išvyksta lankyti draugų, giminių ar tiesiog atostogauja. Toks milijonų judėjimas dar padidina epidemijos plitimą. Tačiau virusų grėsmes žmonės čia pasitinka rimtai ir atsakingai.
Kaukes dėvėti daugelis įpratę ir dėl smarkiai užteršto oro, tad per epidemiją vienintelė problema – tų kaukių stygius. Be to, daugelis kinų dar prisimena 2002-aisiais užklupusį SARS virusą. Aš pats per pirmas dvi vasario savaites, taupydamas kaukes, tik tris kartus buvau išėjęs į miestą, kad apsirūpinčiau svarbiausiais maisto produktais, – dėl to vilkau du didelius lagaminus.
Visi kompanijos „Zhoyu“, kurios 50 žmonių komandai Šanchajuje vadovauju, nariai dirbo namų sąlygomis. Užkrato baimė, ateities nežinia, internetu plintančios melagingos gąsdinančios žinios, sustojusi ekonomika, pagaliau mirties baimė – viskas paralyžiavo ne tik Uhaną, bet ir Šanchajų.
Kinijoje valgoma viskas, kas kruta: nuo graužikų, skujuočių, roplių iki kruopščiai išdorojamos kiaulės – neišmetamas joks organas.
Dešimt dienų stebėjau tiesioginę ligoninės statybos Uhane transliaciją – technologinis pajėgumas atrodė kaip stebuklas. Juo labiau kad statinio konstrukcija gali būti išrenkama, o vėliau, kilus naujoms epidemijoms, surenkama kitose šalies vietose. Džiugu, kad kinai nepasidavė masinei panikai, kad dauguma jų mediciniškai puikiai išsilavinę ir apie virusus išmano nepalyginti geriau, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Negana to, šios šalies gyventojai atsparūs Vakaruose, taip pat Lietuvoje, madingam „antivakserių“ judėjimui, nes jų mąstymas nukreiptas ne į paramedicininius prasimanymus, o į ateitį. Šiandien visi laukiame kovo antrosios pusės – tada oro temperatūra dažniausiai pakyla iki 20 laipsnių ir virusas turėtų nustoti daugintis.