„Atsipūtusią Mokyklą“ įkūrusi menininkė Rūta Jankauskaitė: „Nepalaikau tradicinės sistemos“

Dviejų vaikų, sūnaus Nikitos (5) ir dukrelės Lolos (1), mama prisipažįsta – mokyklos ji niekada nemėgo, o savo atžalas stengiasi auklėti nesivadovaudama jokiomis taisyklėmis. „Nesielgiu su jais kaip su žemesnės vertės žmonėmis vien dėl to, kad skiriasi mūsų amžius“, – sako ji. 

Šiek tiek plačiau supažindinkite su savo įkurta „Atsipūtusia mokykla“. Kas tai yra?

„Atsipūtus Mokykla“ – socialinė erdvė kūrybai, laisvei ir kartu judėjimas skatinantis netradicinį požiūrį į švietimą, vaikus, ir žmones bendrai.

Kaip kilo idėja atidaryti tokio tipo „mokyklą“?

Pastaraisiais metais nemažai dirbau su menininkais ir gatvės menu. Teko patirti įvairių kliūčių ir pamačiau situaciją iš kitos pusės – norėdamas miestui dovanoti savo kūrinius, turi pereiti didžiausią kalną popierių, o praktinių gebėjimų beveik nėra kur tobulinti, nes legalių sienų piešti dažais Vilniuje labai nedaug. Taip pat, ne viename projekte tarpininkavau tarp menininko ir įmonės – menininkai yra labai skirtingi ir dažnai labai jautrūs. 

Vadyba nėra tai, kuo jie turėtų užsiimti, dėl to NT „Citus“ pasiūlius jų nenaudojamą pastatą nusprendžiau ne tik jį išpiešti, bet ir panaudoti veiklai, kuri suburtų menininkus arčiau vienas kito ir tų žmonių, kurie iš jų norėtų mokytis ar jiems padėti. Turiu du vaikus, pati tradicinės mokyklos labai nemėgau ir iki dabar nepalaikau jų taikomos sistemos, dėl to „Atsipūtus Mokykla“ stovi ir už kitokį požiūrį į mokymąsi – mes esame už žmogaus aistrą kurti ir tai, kad visi esame skirtingi bet vienodai verti pagarbos nepaisant amžiaus, pašaukimų. Tobulėjimas vyksta tik per praktiką ir dalijimąsi patirtimi.

Kokius „užklasinius“ užsiėmimus siūlote? Ar čia ateiti gali ir suaugusieji?

Amžiaus mes neribojame. Rengiame įvairius workshopus, į kuriuos gali ateit visi norintys, tiesa, kartais priklausomai nuo workshopo specifikos priskiriame amžiaus kategoriją. Kviečiame klases į ekskursijas – pas mus pasidairyti ir papiešti. Netrukus planuojame atidaryti meno parduotuvę, kurioje savo darbus galės parduoti visi norintys.

Kiek žmonių dirba jūsų kolektyve? 

Kol kas esame aš ir mano draugė Austėja. Esame jaunos mamos, dėl to ši sritis mums labai aktuali. Aš tvarkau meninę pusę, Austė atsakinga už didžiąją dalį vadybos.

Ar sulaukėte daug dėmesio iš tėvų? Ar noriai jums atveda vaikus?

Dėmesio sulaukiame ir ypač džiaugiamės jauniausiais lankytojais. Mūsų pačių vaikai nuo veiklos pradžios taip pat labai pasinėrė į kūrybą ir piešimą, ir visada nori į „Atsipūtusią“.

Esate netipinė mama. Ar dėl to dažnai sulaukiate keistos aplinkinių reakcijos?

Pastaruoju metu gan dažnai sulaukiu klausimo ar Nikita nėra mano brolis. Nesiruošiu senti ir savo vaikų neraginu užaugti. Savo vaikams stengiuosi skirti kuo daugiau dėmesio ir meilės. Neigiamo dėmesio nelabai sulaukiu, nes koncentruojuosi į vaikus, o ne į praeivių komentarus. Pastaruoju metu dėmesys iš šalies kaip tik pozityvesnis, žmonės paslaugūs ir nori padėti.

Kokiais principais vadovaujatės auklėdama savo vaikus?

Vadovaujuosi pagarba jiems. Nesielgiu su jais kaip su žemesnės vertės žmonėmis vien dėl to, kad skiriasi mūsų amžius. Stengiuosi matyti ir gerbti jų jausmus. Priimti juos tokius, kokie jie yra. Taikau meilės principą (šypsosi).