Atsistoti padedančios kėdės kūrėja Vita Vaitiekūnaitė: „Šešiakojis baldas patiktų ir sveikiesiems“

Kodėl ėmėtės misijos padėti žmonėms, kuriems sunku atsistoti – ar inspiracija grynai teorinė ar padiktuota artimųjų patirties?

Nenorėčiau šio pasirinkimo įvardinti kaip misijos, manau, dizaineriui natūralu spręsti įvairaus pobūdžio problemas. Tarp mano pažįstamų yra žmonių, kuriems sunku atsistoti nuo sėdimo paviršiaus, tačiau projektuodama netaikiau baldo konkrečiam žmogui. Norėjau, kad mano projektuojamas baldas iš tiesų būtų reikalingas, todėl pasirinkau spręsti problemą, kuri yra aktuali nemažai žmonių grupei, tačiau gana retai sprendžiama. Teko nemažai domėtis, gilintis į šią temą, nagrinėdama analogus pastebėjau, jog jų nėra labai daug, taigi supratau, kad tai yra niša, kurioje galima pasiūlyti kažką naujo ir įdomaus. Šią temą priėmiau kaip nemenką iššūkį ir dėl jos aktualumo, ir dėl tam tikrų suvaržymų, mat projektuojant baldą žmonėms, turintiems fizinių problemų, funkcionalumas ir patogumas yra ypač svarbūs.

Kodėl priekinių kėdės kojų sudaromas 7 laipsnių pasvirimo kampas palengvina atsistojimą?

Esminis atspirties taškas projektavimo eigoje buvo atrasti schemą ir ją išanalizuoti – buvo svarbu įsitikinti, ar schema tikrai veikia, todėl atlikau nemažai bandymų, vyko konsultacijos su kineziterapijos specialistais. Pasirinktą veikimo schemą išbandė ir vertino žmonės, turintys atitinkamų problemų juosmens, nugaros, klubų srityse arba bendrai nusilpusius raumenis. Kėdės veikimo principas yra perprantamas natūraliai – stodamasis žmogus išnaudoja 7 laipsnių kampo pasvirimą tam, kad viršutinė kūno dalis būtų apkrauta kuo mažiau ir atsirastų inercija, padedanti lengviau atsistoti. Ypač daug dėmesio skyriau pasvirimo kampo paieškoms – buvo svarbu, kad jis būtų efektyvus, tačiau ne per daug staigus, kad pasvirusi kėdė būtų pakankamai stabili. Bandymų metu išaiškėjo, kad 7 laipsnių kampas yra pats optimaliausias.

Jūsų kėdė turi 6 kojas, tačiau dauguma žino lietuviško dizaino ikoną – kėdę KU DIR KA su 10 kojų. Kuo jūsų kėdės idėja skiriasi nuo šios?

Idėja skiriasi iš esmės. Kėdė KU DIR KA yra daugiau skulptūriškas baldas, turintis žaismingą charakterį. O aš manau, kad baldų dizaine estetiką dažniausiai nulemia funkcionalumas ir logiška konstrukcija – būtent šie du aspektai ir nulėmė mano projektuoto baldo siluetą. Juk ir gamtoje formos nėra atsitiktinės, viskas turi prasmę ir paskirtį. Taigi ir mano kėdėje 6 kojos pasirinktos ne šiaip sau – tokį sprendimą nulėmė funkcija, kėdės veikimo principas – kėdė tiesiog „gimė“ tokia.

Į baldus daugelis žiūri kaip į estetinį objektą. Kodėl jums įdomu spręsti problemas?

Projektuojant nuolat tenka spręsti didesnes ar mažesnes problemas. Net ir estetinis aspektas tam tikra prasme yra problematika. Imdamasi bet kokio projekto, siekiu jungti funkciją ir estetiką. Būtent tokią, itin aktualią problematiką, pasirinkau pirmą kartą, tai vertinau kaip iššūkį. Man buvo svarbu, kad kėdė neprimintų specializuoto baldo, kad tai būtų estetiškas, charakteringas baldas, derantis namų aplinkoje, priimtinas ir patogus naudoti tiek fizinių problemų turintiems, tiek sveikiems žmonėms.

Gal kas nors domėjosi šios kėdės masine gamyba?

Kol kas konkrečių pasiūlymų negavau, tačiau planuoju pati pasiūlyti ją gamintojams.

Ar tai pirmas jūsų dizaino darbų įvertinimas?

Ne, tai nėra pirmasis mano įvertinimas. Būdama antrame kurse laimėjau dizaino katedros penkiasdešimtmečio logotipo konkursą.  Man buvo patikėta sukurti dizaino katedros penkiasdešimtmečio parodos grafinį dizainą. Taip pat šiais metais laimėjau pirmą vietą konkurse ,„Parkomatas“, kuris buvo rengiamas dizaino katedrai bendradarbiaujant su įmone ,„Loginpost“ ir Vilniaus miesto savivaldybe.

Vadinasi, užsiimate ir grafiniu dizainu, taigi kokie darbai – grafinio ar industrinio – dizaino jums labiau prie širdies?

Dizainas yra itin plati sfera, kur viskas tarpusavyje labai susiję, o kuo įvairesni kūrėjo gebėjimai, tuo geriau. Asmeniškai man industrinis dizainas yra artimesnis jau vien todėl, kad tai ir yra mano specialybė. Tačiau rimtai domiuosi ir užsiimu ir grafiniu dizainu, kadangi tai yra dar viena kryptis, kurioje man sekasi save realizuoti.

Kokios dizaino asmenybės jus žavi?

Dažniausiai sužavi visiškai paprasti, minimalistiniai,  tačiau iki smulkiausios detalės apgalvoti objektai, juk ne veltui yra sakoma – genialumas slypi paprastume.Tarp mėgstamų kūrėjų yra Benjaminas Hubertas, Naoto Fukasawa, Tomas Alonso.  

Kokie jūsų ateities planai?

Nors šiuo metu nusprendžiau padaryti pertrauką tam, kad galėčiau apsvarstyti, kur ir ką tiksliai toliau studijuoti, ateityje ketinu tęsti mokslus. Neseniai pradėjau ieškoti darbo, taip pat planuoju užsiimti kūrybine veikla. Kadangi kūrėjui smagiausia kalbėti apie jau įgyvendintus projektus, kai idėjos jau yra gyvos, tai kūrybinius procesus kol kas norėčiau palikti savo dirbtuvėse.

Jei ne paslaptis, kaip panaudosite gautą 4000 Lt prizą?

Tiesą sakant, dar nenusprendžiau.

„Jaunojo dizainerio prizu 2013” apdovanotą Vitos Vaitiekūnaitė baldą, palengvinantį kasdienybę, galima pamatyti iki rugpjūčio 3 d. veiksiančioje konkurso parodoje, Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3.).