Atskleidžiama, kaip nufilmuotas naujausias Tado Vidmanto filmas: toks – pirmasis Europoje

Lietuviško kino hitus „Gautas iškvietimas“, „Trys milijonai eurų“, „Lietuviški svingeriai“, „Pats sau milijonierius“ sukūręs Tadas Vidmantas naujausioje komedijoje „Naktinė žvejyba“ meistriškai pasakoja intriguojančią dviejų kaimynų Justo ir Povilo istoriją.

Pagrindinius vaidmenis filme atliko aktoriai Leonardas Pobedonoscevas ir Marius Repšys.

Jau gamybos pradžioje prodiuseriai intrigavo, kad tai ne tik iš pažiūros naujos stilistikos Tado Vidmanto filmas, nustebinsiantis ne vieną režisieriaus kūrybos gerbėją, bet ir išskirtinis savo techniniu išpildymu – LED ekranų panaudojimu filmuojant. 

Nuo 2016 metų „Vilniaus Kino Klasterio“ specialistai pradėjo kurti naują filmavimo technologiją – LED ekranų panaudojimą vietoje „žalio ekrano“.

Nepaisant to, kad praktiškai visi pasaulyje „kombinuoti filmavimai“ tuo metu buvo filmuojami „žalio ekrano“ technologijos būdu, grupė Vilniaus kino entuziastų bandė spręsti esminius „žalio ekrano“ technologijos trūkumus: vienas jų –  „netikra realybė“ į vaizdą įkeliama vėliau arba stebima per kontrolinius monitorius, kas apsunkina kūrėjų darbą neturint galimybės matyti ir suvokti galutinio vaizdo realiu laiku; ir esminį trūkumą – interakcijos nebuvimą, tai yra, kai aktorius turi reaguoti į „įsivaizduojamus“ objektus ir įvykius, o kūrėjai gali tik nuspėti galutinio vaizdo kokybę, jo „natūralumo ir tikrumo“ lygį.

Taigi, buvo siekiama sukurti technologiją, leisiančią matyti ir jausti „netikrą realybę“ realiu laiku, kad aktoriai galėtų sinchronizuoti savo reakcijas ir judesius pagal įvykius, vykstančius foninėje „netikroje realybėje“. Tuo metu apie informacijos apie šį, naują, kino filmavimo būdą praktiškai nebuvo, todėl technologija buvo kuriama eksperimentiniu būdu. Būtent ši technologija buvo pasirinkta ir filmuojant „Naktinę žvejybą“.

„Iš pradžių svarstėme filmuoti ant žalio ekrano ir ežero vaizdus įdėti vėliau, filmo, bet supratome, kad su LED ekranais bus greičiau, pigiau ir netgi realistiškiau. Tai pasirinkti šitą technologiją nebuvo sunku. Žinoma, iškildavo techninių nesusipratimų dirbant, nes tiesiog niekas to dar nedarė, natūralu, kad ir ne iki galo moka daryti.

Pavyzdžiui, vieną kartą pusė ekrano tiesiog užgeso ir tris valandas laukėme meistro. Pasirodo, kad būtų užtekę tik perkrauti kompiuterį, galėjome ir patys tą padaryti... Kitas pliusas – aktoriams daug lengviau dirbti. Vaidyba prie žalio ekrano dažnai būna nenatūrali, nes aktoriams sunkiau įsijausti į sceną nematant, kur jie yra, kas aplink juos“, – teigė režisierius Tadas Vidmantas.

Jam antrino ir prodiuseris, įmonės „Idee Fixe“ vadovas Evaldas Kubilius. „Taip atsitiko, kad Covid-19 pandemija ir karantinai pagreitino šios technologijos pritaikymą kine. Pandeminiai judėjimo ir darbo didelėse grupėse suvaržymai vertė filmų kūrėjus ieškoti netradicinių sprendimų. Tado Vidmanto režisuotas filmas „Naktinė žvejyba“ tapo pirmuoju filmu Lietuvoje, kuriame veiksmas „gamtoje“, pilnai buvo nufilmuotas studijoje. Saulė, lietus ir vėjas gamtoje yra sunkiai nuspėjami komponentai, o studijoje jie yra padaromi tokie, kokių reikia. Tai labai taupo laiką ir neblaško aktorių. Ir nėra uodų“, – teigė E.Kubilius.

„Naktinėje žvejyboje“ atokioje ežero saloje žvejybai susitikę vyrai kalbasi apie „reikalus“ bei moteris, tačiau netikėta linkme pasisukęs pokalbis virsta ne tik intriguojančiu vyrų gyvenimus atskleidžiančiu siužetu, bet ir mirties ar gyvenimo klausimu.

Anonsas: