Atviras dingusios psichologės L.Velykytės brolio interviu: prabilo apie jos asmeninį gyvenimą ir planus

112 nedelsiant skambinti visus, kas matė L.Velykytę arba turi svarbios informacijos apie galimą jos buvimo vietą, raginantis jos brolis Donatas 15min kiek plačiau papasakojo apie seserį: kaip klostėsi jos gyvenimas, ko ji siekė, kas atvedė iš Panevėžio krašto į sostinę.

„Visuomenę sujaudino Linos dingimas, daugelis norėtų prisidėti prie paieškos ar bent pagaliau sulaukti geros žinios, bet apie jūsų seserį kol kas žinome nedaug: kad ji profesionali psichologė psichoterapeutė, dirbusi Vilniuje. Ši pagalbos žmonėms misija yra jos pašaukimas?“, – 15min teiravosi Donato Velykio.

– Lina kilusi iš Panevėžio, ten baigė vidurinę mokyklą, o 2007 m. įstojo į Vilniaus universitetą, baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Po studijų pradėjo dirbti vienoje telefoninių apklausų įmonėje ir labai greitai kilo karjeros laiptais: nuo skambučių operatorės iki kokybės kontrolės (buvo atsakinga už 15 žmonių komandą).

Darbas, kaip Lina pasakodavo, buvo jai malonus, stabilus, bet ji norėjo tapti psichologe – pagal įgytą specialybę.

Netrukus ji tapo ir tos įmonės direktorės pavaduotoja. Darbas, kaip Lina pasakodavo, buvo jai malonus, stabilus, bet ji visada norėjo tapti psichologe – pagal įgytą specialybę.

– Tuomet akivaizdu, kad Lina pasiryžo kardinaliems pokyčiams. Ar ir jie buvo sklandūs?

– Pradžia buvo sunki: reikėjo susirasti nuomojamas patalpas, klientų. Paradoksas, bet atėjus „Covid“ pandemijai, o vėliau Rusijos invazijai į Ukrainą jos karjera ėmė klostytis ir spartėti: žmonės susidūrė su emociniais sunkumais, padidėjo psichologinės pagalbos besikreipiančiųjų srautas. Konsultacijas ji teikė ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. Buvo daug norinčių pas ją patekti, bet ji jau fiziškai nebespėdavo visų norinčiųjų priimti.

Beje, jau dirbdama psichologe, Lina įgijo psichoterapeuto kvalifikaciją. Nuolat dalyvaudavo įvairiuose mokymuose ir konferencijose, žiūrėdavo paskaitas, turėjo planų siekti daktaro laipsnio.

– Kas, be profesinės veiklos, Liną įkvepia, leidžia atsikvėpti ir pasisemti jėgų?

– Kelionės. Lina mėgsta keliauti – yra aplankius Egiptą, Izraelį, Italiją, Ispaniją, Kroatiją, kitas šalis. Pastarosios 2 kelionės buvo su mama: pavasarį kruiziniu laivu į Stokholmą per Taliną ir rudenį, palyginti neseniai (rugsėjo 27 d.), jos kelioms dienoms autobusu vyko į Slovakijos kalnus.

Bendražygiai sako, kad Lina tos kelionės metu buvo labai linksma, kopė į Tatrų kalnus. Ne visi įlipo, o Lina – užkopė.

Beje, šią kelionę organizavo Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė, kur gyvena Linos mama, kartu keliavo daug giminaičių (pusseserė, teta, pažįstami kaimynai). Bendražygiai sako, kad Lina tos kelionės metu buvo labai linksma, kopė į Tatrų kalnus. Ne visi įlipo, tačiau Lina – užkopė.

Taip pat Lina lankė linijinius šokius, kartais mėgsta pabėgioti. Pusiau juokais esame sutarę dalyvauti pusmaratonyje. Žinoma, ji turi ir daug knygų, labiausiai mėgsta skaityti profesinę literatūrą. Sekmadieniais nueidavo į bažnyčią.

Anksčiau skelbtais turimais duomenimis, L.Velykytė mįslingai dingo dar spalio gale.

Lapkričio 1-ąją šeima kreipėsi dėl paieškos į policija, kuomet Lina tradiciškai neatvyko Visų Šventųjų dieną į Pumpėnus, kur su mama įprastai lanko tėčio kapą.

Kaip žinoma, dingusiosios brolis Donatas su konkrečiu tikslu bei prašymu per „Facebook“ į žmones kreipėsi dar šios savaitės pradžioje. „Dingo Lina Velykytė, gim. 1987 m. (36 metų). Gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute. Kas galite, pasidalinkite šiuo įrašu“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Pareigūnai patikrino jos nuomotą butą, bet nepranešama, kad būtų rasta kas nors reikšmingo tyrimui. Jos telefonas yra išjungtas.