Atviras „Eurovizijos“ žvaigždės Månso Zelmerlöwo interviu: „Pasikeičiau tapęs tėvu“

Mansai, kaip atrodo prieššventinis laikotarpis jūsų namuose?

Esu šiek tiek pavargęs. Repetuojame pasirodymus šventiniam laikotarpiui, kurių iš viso bus net 15. Į muzikos pasaulį panyru vakarais, o rytais bandau kiek įmanoma laiko skirti berniukams.

Neseniai pasirodė naujasis jūsų albumas „Time“. Jame daug kūrinių apie praeities nuoskaudas ir džiugesio, kad pagaliau sukūrėte šeimą.

Visuomet svajojau savo istoriją papasakoti klausytojui, juk itin asmeniškus dainų žodžius rašiau visą gyvenimą. Ne visi jie pasiekdavo mano publiką, bet po ilgo laiko pasirodė štai šis, naujausias albumas, kurį aš vadinu pačiu giliausiu, jautriausiu iš visų savo darbų. Jis biografinis.

Visą albumą suskirsčiau į du pagrindinius skyrius:  pirmasis – apie sunkius išgyvenimus, patirtus prieš penkerius metus, antrasis – apie žmoną ir mūsų sūnus, šeimos sampratos suvokimą.

Anksčiau toks atviras su savo klausytojais nebuvote.

Šeima mano pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Jai atsiradus, permąsčiau visą gyvenimą, gimė naujas albumas.  Per dviejų metų laikotarpį, kol dirbau prie muzikos, grįždavau į tam tikrus išgyvenimus. Skaudųjį ir tamsųjį gyvenimo laikotarpį prisiminti vėl ir vėl nebuvo paprasta ar malonu, tačiau norėjau pagaliau išlieti širdį.

Būtent dėl to šis darbas man ypač svarbus. Galima sakyti, net mano muzikos  stilius šiek tiek pasikeitė. Po „Eurovizijos“ aš buvau pasimetęs, man reikėjo padirbėti su savimi. Tik neseniai suvokiau, kokiu atlikėju noriu būti scenoje.

Prieš keletą savaičių, naujo albumo pasirodymo proga, mes surengėme koncertą. Atlikau gal kokias 9 dainas, jaučiau neapsakomą euforiją. Buvo taip gera pagaliau kažką visiškai negirdėto padovanoti publikai. Ypatingai todėl, nes sudėjau visą savo širdį į tuos tekstus. Labai tikiuosi, jog netrukus leisimės į koncertinį turą po Europą.

Kas labiausiai pakeitė jūsų požiūrį į gyvenimą?

Be abejo, aš kardinaliai pasikeičiau tapęs tėvu. Be muzikos mano gyvenime atsirado svarbesni dalykai – meilė žmonai ir dviem mudviejų vaikams.

Žinoma, prieš sukurdamas šeimą, šiek tiek pergyvenau dėl to,  kad muzikinė veikla gali būti nesuderinama su tėvyste, tačiau neįsivaizduojate, kaip klydau. Žmona ir berniukai kaip tik mane įkvėpė, pasidarė lengviau nei bet kada anksčiau. Atrodydavo meilė, baimės ir visi lūkesčiai tiesiog veržiasi iš krūtinės bei virsta dainų tekstais, muzika.

Grįžkime prie dainų, kurios skirtos sunkiajam gyvenimo periodui. Ten dainuojate apie ankstesnių santykių griūtį.

Tikrai taip. Kadaise, kai dar nebuvau sutikęs Ciaros, aš tikrai galvojau, jog niekada nepamilsiu. Buvau pasimetęs, pasibaigus mano ankstesniems santykiams su mergina, aš nežinojau, kur eiti ir ką daryti.

Iki vestuvių, kurios įvyko šių metų rugsėjį,  teko daug ko išmokti.

Sutikęs Ciarą iš karto supratote, kad čia toji vienintelė?

Man ji iš karto patiko, atkreipiau dėmesį vos ją pamatęs. Žvilgčiojau į Ciarą, o ji nekreipė nė menkiausio dėmesio į mane, susidūrus mūsų akims, nusisukdavo. Tačiau išdrįsau pakalbinti, užsimezgė draugystė. Palaipsniui tapome vienas kitam artimesni.

Ilgai reikėjo ruoštis lemiam žingsniui – vestuvėms?

Esu laimingas, nes vedžiau savo svajonių moterį. Tiesa, santuoka Kroatijoje man prilygo išėjimui iš komforto zonos, aš visuomet pagalvodavau apie įsipareigojimus, kaip pasikeis mano gyvenimas. Ganėtinai ilgai delsiau savo gyvenime prieš žengdamas lemtinguosius žingsnius. Kai manęs klausdavo, ar, kaip menininkui, jog kurčiau, man reikia palikti komforto zoną, tai tiesiog atsakydavau, jog scena – manoji komforto zona,  nieko daryti nereikia, jaučiuosi kupinas įkvėpimo. Sukurdamas šeimą, aš palikau savo komforto zoną. Geriausias dalykas, koks man kada yra nutikęs.

Kaip į užimtą jūsų darbo grafiką dabar reaguoja žmona, juk namuose du vaikai, kuriems reikia daug dėmesio?

Ciara bendrą mūsų pasaulį apsupo ne tik savo beribiu atsidavimu, meile, bet tapo ir mano didžiausia parama. Ji viską supranta. Vedęs aš pamiršau kažkokius išėjimus po koncertų, susitikimus su bičiuliais. Ne dėl to, jog negalėčiau to padaryti, bet tiesiog dingo bet koks noras. Vienintelis mano troškimas dabar, jei turiu koncertą, sugrįžti po jo kuo anksčiau, pabučiuoti vaikus ir apkabinti žmoną prieš miegą.

Vaikai dažnai apsilanko koncertuose?

Vyresnysis Archie – pats ištikimiausias mano gerbėjas, moka visus dainų žodžius, o man sukūrus naują dainą, jis įvertina ją pirmasis, kartais suraukia nosį ir drąsiai kritikuoja: „Ne, man visai nepatinka“. 18 mėnesių mažylis Albie taip pat domisi tuo, ką aš darau. Linguoja ir krykštauja kartu su broliu, klausydamiesi mano dainų.