Atviros Migloko, A.Kavaliauskaitės ir G.Vilkickytės istorijos: „Nebūna taip, kad nebūtų išeities“
Atviros ir drąsios istorijos apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą sudėtos į „Jaunimo linijos“ inicijuotą ir psichologės Ingos Juodkūnės užrašytą knygą „Vilties knyga“, gegužės mėnesį pristatomos Lietuvos bibliotekose – Klaipėdoje ketvirtadienį, gegužės 16 dieną, I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Vilniuje gegužės 23 dieną, M.Mažvydo bibliotekoje, Šiauliuose gegužės 30 dieną P.Višinskio viešojoje bibliotekoje.
„Vilties knyga“ mums kalba, kad bet kuris iš mūsų ar mūsų artimųjų, kolegų gali išgyventi daug daugiau, nei pastebime išorėje. Psichikos sveikatos problemos slypi giliai viduje ir tik jų įžodinimas, įgarsinimas jas labiau atskleidžia ir padaro įveikiamas. Todėl kuo daugiau suteiksime erdvės pasidalinimams apie savo išgyvenimus, patirtis, tuo tapsime laisvesni ieškoti išeičių.
Savo istoriją ir tai, kaip paauglystėje yra patyrusi patyčias, „Viltes knygoje“ pasakoja ir dainininkė Migloko – Miglė Vilčiauskaitė. „Savo ankstesnei versijai arba mergaitėms, kurios išgyvena patyčias, pasakyčiau: „Tu esi žiauriai įdomi! Ir tai reiškia, kad turi slaptą galią!“ Svarbu nebijoti savo autentiškumo ir tikėti juo. Turėti drąsos būti savimi, nebijoti išsiskirti. Ir jei jaunuolis, turintis panašią patirtį, skaito šią knygą, jis jau kažkokiu būdu persikelia į ateitį ir tarsi išmoksta apsiginti nuo tam tikrų negandų, žino, kad jis visada turi slaptą galią.“ – pasakojo Migloko „Vilties knygoje“.
„Aišku, man pavyko apsiginti pačiai, surasti savo centrą, tačiau žinau, kaip patyčios mokykloje gali žiauriai traumuoti. Todėl kuo daugiau mokytojų ir mokyklų bendruomenių įsitrauktų į patyčių prevencijos programas, į socialinį mokinių gyvenimą, tuo daugiau mokinių ramiau galėtų eiti į mokyklas.“ – sako ji.
„Vilties knygoje“ apie drąsą būti savimi pasakojo ir rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė. Ji dalinosi istorija, kaip priėmė drastišką sprendimą viską mesti ir išvykti gyventi į Ispaniją ir kaip tas sprendimas iš esmės pakeitė jos gyvenimo kryptį. „Esmė ta, kad kiekvienam žmogui reikia labai skirtingos vilties. Ir tiems žmonėms, kuriems atrodo, kad jų situacija tikrai objektyviai beviltiška, norisi palinkėti, kad suprastų, jog objektyviai beviltiškų situacijų nėra. Nebūna taip, kad nebūtų išeities. Tiesiog tuo metu tu dar neradai išėjimo.“ – dalinosi A.Kavaliauskaitė. Ji taip pat mano, kad rašytojams beviltiškose situacijose padeda posakis „bus bent gera istorija“.
„Pavyzdžiui: kažkur verki viduryje svetimos šalies su išsikrovusiu telefonu, be pinigų ir nežinai, ką toliau daryti. Neturi nė vieno numerio, kam galėtum paskambinti. Ką viltingo tokioje situacijoje gali galvoti: „Bent gerą istoriją parašysiu, kai viskas baigsis.“ – pasakojo rašytoja „Vilties knygoje“.
Dainininkė Gabrielė Vilkickytė knygoje pasidalino istorija apie savo dermatologinę ligą, kaip su ja gyveno ir kaip jai pavyksta dabar su ja gyventi ir rasti jėgų kasdienybėje. „Mano vienoje dainoje, kurią parašiau vienam savo draugui, yra tokia eilutė: „Draudžiu tau pamesti viltį, nes tuščios širdys skamba garsiausiai.“ Žmogus, turintis viltį, turi tikslą, turi kryptį – jis turi fokusą. O širdys, kurios skamba garsiausiai, yra tuščios ir reikia, kad jas kažkas iš išorės pripildytų ir tokiu būdu jie būtų matomi.“ – sako Gabrielė.
„Viltis man toks atsinaujinantis dalykas; net pati jaučiu, kad kartais jos vis mažiau ir mažiau. Reikia rasti individualius būdus, kurie pripildytų, maitintų tavo viltį. Ne tai, ką siūlo populiarioji literatūra, laidos ar kursai, bet kas tau tinka. Nes tai, kas veikia man, kitam gali visiškai neveikti. Aš turiu savų būdų, kurie man suteikia viltį. Pavyzdžiui, prieš savo koncertą aš klausausi tam tikro play list’o, kuris man suteikia saugumo ir tarsi grąžina stabilumą. Arba man labai padeda gulėjimas ant grindų. Ypač vasarą, kai būna didelis karštis, kai daug veiksmo, daug veiklos. Mėgstu tada atsigulti ant grindų ir pagulėti. Toks įsižeminimas įvyksta,“ – savo nusiraminimo būdais dalijosi dainininkė Gabrielė Vilkickytė.
Knygos autorė Inga Juodkūnė – psichologė psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo instruktorė, rašytoja. Ji sako, kad rašydama knygą ir kalbėdamasi su pašnekovais, net pamiršdavo savo psichologės profesiją ir jausdavosi lyg pokalbyje tarp dviejų žmonių, kurie turi savaip patirtą gydančią ir auginančią istoriją. I.Juodkūnė knygoje taip pat dalinosi ir savo gijimo nuo depresijos istorija.
„Kalbantis su kiekvienu knygos herojumi ir užrašant jų istorijas, dažnai lydėjo jausmas „aš ne viena“. Tai tik patvirtino jausmą, kad žmonės, patyrę tam tikrų psichikos sveikatos problemų, visi turi kažką bendra. Bendrą skaitiklį ir vardiklį. Bendras skaitiklis – vidinis kentėjimas. Bendras vardiklis – viltis. Viltis, kuri skatino kiekvieną knygos pašnekovą ieškoti savojo gijimo kelio ir džiugesio gyvenime“, – sako „Vilties knygos“ autorė I.Juodkūnė.
„Vilties knygos“ herojais taip pat tapo dailininkas Algis Kriščiūnas, aktorius Marius Repšys, kunigas Kęstutis Dvareckas, psichologas Paulius Skruibis, dainininkė Ieva Zasimauskaitė ir kt. „Vilties knygą“ išleido leidykla „Sofoklis“, leidybą parėmė JAV ambasada Lietuvoje, knygos idėja kilo iš analogiškos Didž. Britanijoje išleistos knygos „The Book of Hope“, kurios autoriai – J.Benjamin ir B.Pfluger.
„Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą visą parą anonimiškai ir konfidencialiai bei nemokamai:
- nemokamu telefonu visą parą 8 800 28888
- pokalbiais internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 val. iki 24 val.: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/