Augintinių istorija: nuo būtinybės iki prabangos
Kažkada pirmieji augintiniai padėjo žmogui susikurti saugesnį ir turtingesnį pasaulį. Šiandien jie ne tik nepakeičiami draugai, bet ir gyvenimo būdo, pomėgių išdavikai.
Pirmas geriausias draugas
Pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas buvo šuo. Ankstyvais priešistorės laikais jis tapo geriausiu mūsų protėvių draugu, padėjo daug sėkmingiau medžioti, gintis nuo plėšrūnų, ištverti vienatvę ir įžengti į civilizuoto žmogaus buitį bei būtį.
Naujausi istoriniai tyrimai atskleidžia, kad tai įvyko maždaug prieš 40 tūkst. m., kai žmonės nutarė, jog darni jų ir šunų protėvių vilkų sąjunga galės labiau pasipriešinti laukinio pasaulio iššūkiams.
Lietuvoje šunys apsigyveno kartu su pirmaisiais žmonėmis prieš 12 tūkst. m., nuslinkus ledynams.
Rafinuotos plėšrūnės
Katės – gerokai išrankesni, patogumus mėgstantys padarai, į istoriją įėjo drauge su nauju žmonijos laimėjimu – žemdirbyste. Vieni tyrinėtojai mano, kad laukinės katės pačios ieškojo kontakto su žmogumi, siekdamos naudos ir patogumų, kiti teigia, kad jas prisijaukino mūsų protėviai, įvertinę jų gebėjimus kovoti su derliaus atsargas naikinančiais graužikais.
Katės Lietuvoje apsigyveno daug vėliau – XIII–XIV a. Kodėl taip vėlai? Manoma, kad katės tuo metu buvo prabangos atributas. Lietuviškos žiemos buvo šaltos ir ilgos, stigo mėsos ir pieno, medžioklė lauke kone pusę metų nebuvo galima, todėl retas galėjo ir norėjo įsigyti tokį „nepraktišką“ padarą.
Neturėdami kačių, mūsų protėviai buvo prisijaukinę kitokius ano meto keliautojams siaubą kėlusius gyvūnus – žalčius. Jie auginti ir garbinti ne veltui – išgaudydavo peles. Sakoma, kad žalčių pamėgtose vietose beveik neįmanoma sutikti gyvačių. Iki šių dienų išliko senųjų tikėjimų reliktas, kad negalima mušti žalčio.
Katės ypač garbintos ir gerbtos senovės Egipte. Rasta gausybė jų skulptūrų, atvaizdų ir mumijų. Katės laikytos šventomis šeimos narėmis, joms nudvėsus būdavo gedima, rengiamos laidotuvės. Iš Egipto šie gyvūnai persikėlė į senovės Graikiją, Romą ir kitas senojo žemyno šalis.
Katės – bene vieninteliai plėšrūnai, kurie medžioja ne tik tada, kai yra išalkę ar privalo pasotinti savo jauniklius. Joms patinka žaisti kankinant auką – smulkų graužiką ar paukštelį.
Australijoje katės yra priskiriamos prie invazinių rūšių. Atvežtos prieš 200 m. iš Europos, kai kurios sulaukėjo, sėkmingai veisėsi. Šiuo metu manoma esant apie 20 mln. laukinių kačių. Jos daro neįtikėtiną žalą senajai šio izoliuoto žemyno faunai – išnaikino nemažai rūšių: triušinius bandikutus, kengūrines žiurkes, skruzdėdas ir kt. sterblines. Australijos gamtosaugininkai ėmė kovoti su katėmis, siekdami išsaugoti nykstančias rūšis.
Viduramžiais katės buvo susietos su raganomis, velniais ir, skirtingai nei antikiniame pasaulyje, neretai be gailesčio naikintos. Ironiška, bet dėl to išplito pagrindinės maro užkrato platintojos žiurkės.
Statuso žaisliukai
Šiandien augintinius žmonės dažniausiai renkasi ne praktiniais sumetimais, o norėdami patenkinti emocinius poreikius. Kai kurie – ir pasipuikuoti savo statusu. Namuose atsiranda milžiniškų akvariumų ar terariumų, juose apgyvendinami pitonai, gyvatės, krokodilai, skorpionai, iguanos, vorai.
Gamtosaugininkai iš turtingų nusikalstamo pasaulio atstovų neretai konfiskuoja saugomų rūšių „augintinius“, į jų namus patekusius kaip kontrabanda: retų rūšių papūgas ir beždžiones, albinosus tigrus, kobras ir kitus egzotinius gyvūnus. Akivaizdu, kad šie nelaimėliai atlieka prabangių žaisliukų vaidmenis.
Visi augintiniai reikalauja rūpesčio ir dėmesio. Per daug šiuolaikiniam žmogui? Visada galima rinktis augintinį robotą: šunį, katiną, žuvytes, žiurkėną ar virtualų padarą kompiuterio arba telefono ekrane.