Švedų rašytojas Augustas STRINDBERGAS (1849–1912) buvo persekiojamas kritikų, nes niekino buržuazinę moralę ir įpročius. Bet didžiausias menininko priešas buvo jis pats, nemokėjęs ramiai gyventi.
BE JUOKŲ. Net vaikystėje niekas nematė jo besišypsančio, o ir vėliau jis netapo linksmų plaučių vyru. Kažkas net juokavo, kad sutikęs gatvėje Strindbergą iškart atiduotų jam piniginę, nelauktų, kol tas nuožmaus žvilgsnio tipas užpuls. Pats menininkas nesaugiai jautėsi Švedijoje, nuolat buvo puldinėjamas, gąsdinamas kalėjimu. Bet Strindbergas mylėjo moteris, kurios buvo jam įdomios, gyveno Paryžiuje, Londone, Berlyne, turėjo savo teatrą. Kitam to būtų pakakę.
MŪZOS. Strindbergas rašė psichologines dramas. O kad jos būtų įtaigios, rėmėsi paties išgyvenimais. Kai šie būdavo prėski, imdavo kapstytis po juodąsias