„Geriausios visų laikų odos priežiūros priemonės.“ Reklama su tokiu šūkiu šiandien turbūt nieko neįtikintų. Bet kai taip sako 300 grožio industrijos ekspertų bei verslo lyderių, kuriuos subūrė prestižinis WWD leidinys „Beauty Inc.“, gali būti, jog tiesos vis tik yra.
Tai, kas šiandien slepiasi mėlynuose „Augustinus Bader“ buteliukuose, yra gerokai daugiau nei tiesiog kremas, esencija ar losjonas. Daugiau nei prabangi odos priežiūra. Daugiau nei sėkmės istorija. Visų pirma tai yra mokslas, už kurio stovi 30 metų patirties biomedicinos srityje, kamieninių ląstelių biologinių procesų analizė bei natūralių regeneracinių savybių tyrimai.
O didžiųjų mokslo atradimų istorijos tikrai neprimena filmų, kuriuose baltą chalatą dėvintis herojus sušunka „eureka!“. Profesorius Augustinus Bader, savo gyvenimą paskyręs biomedicinai, pirmiausia prisimena traumas, skausmą ir ašaras.
Vienas iš ryškiausių epizodų – chirurginė praktika Šanchajaus Ruijin ligoninės nudegimų skyriuje, kur vaikams atliekamos ekstremaliai skausmingos bei augimo procesą apsunkinančios odos persodinimo procedūros. Randai lieka visam gyvenimui. Oda niekada pilnai nesugyja. Bet... galbūt įmanoma atrasti būdą, kuris pagelbėtų atkurti sužalotą odą be operacijų?
Įmanoma. Grįžęs į Vokietiją, kur vystė akademinę karjerą, profesorius Bader su kolegomis pradeda intensyvius trauminių žaizdų ir odos atsistatymo procesų tyrimus. Dešimtys metų, praleistų fiksuojant tai, kas vyksta ląstelės lygmenyje. Tūkstančiai nelaimingų atvejų. Ir galų gale – proveržis.
2008-aisiais profesorius Bader sukuria „žaizdų gelį“, kurio rezultatais mokslinė bendruomenė negali atsistebėti. Trečio laipsnio nudegimą patyrusi oda sugyja be randų. Diabetu sergančių žmonių žaizdos, rodos, pačios užsitraukia. Jokių operacijų. Jokių persodinimų. Sumažėjusi infekcijų tikimybė. Kaip?
Žiūrėkime į ląstelę. Traumuotos ląstelės gali pačios atsinaujinti, bet tik tada, jei kažkas jas tinkamai pažadina. „Žaizdų gelis“ veikia kaip signalas odos regeneracinėms sistemoms, kurios automatiškai įsijungia pajutusios pažeidimą. Profesorius Baderis su maža ekspertų komanda sukuria tokį gelio prototipą, kuris yra tinkamas naudoti medicininėje praktikoje.
Prabėga keleri metai. Profesorius Bader dirba Leipcigo universitete Vokietijoje, kur toliau tiria ląstelės atsinaujinimo technikas bei domisi taikomąja kamieninių ląstelių biologija. Ir, jei ne vienas lemtingas vakaras, turbūt iki šiandien būtų žinomas tik akademinės bendruomenės ribose.
Milijardierius Robertas Friedlandas, kadaise padėjęs iškilti Steve‘ui Jobsui, organizuoja mokslo ir verslo lyderių vakarienę. Joje profesorius Baderis susitinka su jaunu prancūzu Charlesu Rosier, dirbančiu finansų srityje. Jie kalbasi apie medicinos sferos problemas, poreikį finansuoti sudėtingus klinikinius tyrimus.
Farmacijos kompanijos, pasakoja profesorius Baderis, nenori skirti dešimčių milijonų eurų odos atsistatymo tyrimams. Nes dauguma nudegimų aukų gyvena trečiojo pasaulio šalyse, kur rinka išmaniam, brangiam produktui tiesiog neegzistuoja.
„O gal jūsų atradimus galima pritaikyti odos priežiūros produktams? Pavyzdžiui, skirtiems kovoti su odos senėjimu?“ – klausia ponas Rosier. Profesorius Baderis nieko neįtardamas atsako „taip“. Charlesas Rosier‘is pasiūlo „žaizdų gelį“ supaprastinti ir pagaminti eksperimentinį kremą. Profesorius susidomi.
Praeina dar dveji metai. Sukuriamas kremo prototipas.
Profesorius Baderis į tai rimtai nežiūri, nes pats gyvenime nėra naudojęs jokios odos priežiūros priemonės. Bet pirmosios reakcijos priverčia persigalvoti. „Kremą pirmiausia išbandė diabetu sergantys ir su prastai gyjančiomis žaizdomis gyvenantys pacientai. Kremas padėjo sustiprinti odą ir suteikti jai sveiką išvaizdą, sergantieji negalėjo atsidžiaugti. Tai, kas pirma atrodė tiesiog kaip kosmetika, man pradėjo įgauti medicininę reikšmę.“
Tai – prekių ženklo „Augustinus Bader“ pradžia. Su pono Rosier pagalba išvystęs kelis pirmus produktus ir peržvelgęs, kas siūloma rinkoje, profesorius Bader pastebi, kad visi konkurentai siūlo odos priežiūros „režimą“. Kodėl? Nes jei turime kremą, galite turėti ir prausiklį, ir toniką, ir dar gausybę tuo pačiu ženklu pažymėtų produktų.
„Bet grožis prasideda iš vidaus, – sako profesorius, – ir tikrai nereikia visos rutinos, nors daugelis žmonių yra įpratinti taip galvoti. Mano idėja – vienas produktas, kurio užtenka pilnavertei odos priežiūrai. Nusiprausiate veidą, užsitepate kremą ir tiek.“
Viskas viename? Taip gimsta „The Cream“ kremas, paremtas dabar jau patentuota TFC8® technologija. Ką reiškia šis simbolių darinys? „Trigger Factor Complex“, arba „Skatinimo faktorių kompleksas“, yra natūralių aminorūgščių, aukštos prabos vitaminų bei molekulių, natūraliai randamų odoje, junginys, skatinantis odos regeneracijos procesą, apsaugantis bei maitinantis odos barjerą. Priešingai nei daugelis produktų, TFC8® nėra tiesiog kažkas, kas padeda šiandien. Šis junginys „treniruoja“ odą, kad ši pati dažniau atsinaujintų, būtų stipresnė, sveikesnė, stangresnė.
Praeina 44 mėnesiai. Ir „Augustinus Bader“ sulaukia 64 prestižinių grožio industrijos apdovanojimų. 2018-aisiais kremo parduodama už 7 mln. JAV dolerių. Per du metus pardavimai ūgteli 10 kartų. Vietoje to, kad mokėtų įžymybėms už reklamą, kompanija spaudoje nuolat minima kaip gražiausių pasaulio moterų favoritė.
Supermodelis Carla Bruni, aktorės Courtney Cox bei Melanie Griffith pačios skuba investuoti į „Augustinus Bader“. Grožio ekspertai savo produktų lentynos be mėlynų buteliukų nebeįsivaizduoja.
Kas toliau? Mokslas.
„Sutikau pradėti prekių ženklą su idėja, kad sukursime ir platformą tyrimams odos regeneracijos bei nudegimų gydymo srityje. Džiaugiuosi, kad ratas jau spėjo apsisukti. Mokslas leido sukurti komercinę sėkmę, o ją naudojame toliau kurdami proveržį.“