„Auksinį leopardą“ laimėjęs P.Markevičius – ko jis neleido režisieriui ir apie žymų pokytį Lietuvos kino istorijoje

Paulius Markevičius / R.Riabovo BNS ir A.Solomino nuotr.
Paulius Markevičius / R.Riabovo BNS ir A.Solomino nuotr.
Mantas Stankevičius
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Jaučiuosi tarsi iškovojęs olimpinį medalį, – nusijuokia aktorius Paulius MARKEVIČIUS (35), atsargiai jau ne pirmą kartą apžiūrėdamas „Auksinį leopardą“ – Lokarno kino festivalio apdovanojimą. – Pasirengimas vaidmeniui priminė tikrą sportinę stovyklą, kurioje mačiau vieną tikslą – tapti tikru kovotoju.“

Režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“ festivalyje buvo apdovanotas už geriausią režisūrą, o aktoriai – Paulius su Gelmine Glemžaite, Agne Kaktaite ir Giedriumi Kiela – už geriausią vaidybą. Trejus metus prakaitą liejusiam Pauliui režisierius turėjo išskirtinę užduotį – įkūnyti patyrusį mišriųjų kovos menų atstovą.

Pauliau, ką tau reiškia šis „Auksinis leopardas“?

Apdovanojimas man simbolizuoja pasirengimo vaidmeniui, kuris virto ilga sportine stovykla, įvertinimą. Be treniruočių, atrodo, daugiau nieko gyvenime tada nebuvo. Jaučiuosi viską užsidirbęs sportu ir prakaitu. Išskirtinis šis apdovanojimas dar tuo, kad buvome įvertinti kaip aktorių ansamblis. Geriausias aktorius? Antraplanis, trečiaplanis? Vienas padarei, atstovėjai... O komandos įvertinimas įprasmina laiką ir darbą su kitais. „Sesės“ – filmas apie šeimą, jos niuansus, todėl dabar galime džiaugtis, kad mums pavyko sukurti tikrą ir natūralią šeimą, atspindėti kiekvieno jos nario charakterį. Tai buvo pastebėta. Malonu.

Be to, Lietuvos kino istorijoje žengėme į naują etapą. Per apdovanojimų ceremonijas mūsų nebelaiko salės gale, prie durų, – jau esame su geriausiais garbingose vietose. Tokie ir turėtume jaustis. Gal kartais per daug užsisukame reikaluose, nuvertiname save, murmame, kad nieko gero nepavyks. Nė velnio. Gal su pasaulio geriausiais negalime rungtis finansais, tačiau talentais ir idėjomis – galime. Ir dabar visus tiesiog norėtųsi įkvėpti: „Chebra, darome, važiuojame.“