Išdalinti „Auksiniai scenos kryžiai“: padėka G.Padegimui ir A.Valujavičiaus sveikinimas iš Atlanto

Režisūra

Geriausia režisiere tapo Eglė Švedkauskaitė. Publika ją pasitiko šūksniais ir plojimais.

2022 metais publikai ji pristatė spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).

„Ar tai stebuklas?“ – klausė E.Švedkauskaitė.

„Ačiū, kad Gavelis nenutrenkė manęs visais žaibais už tai, ką padariau su jo kūriniu!“ – tęsė ji ir dėkojo visiems komandos nariams.

Aktorė

Geriausia aktore tapo Digna Kulionytė už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras).

„Aš tikrai nesitikėjau! Esu labai laiminga ir todėl, kad šiandien dėkoju visiems žmonėms, kurie buvo šalia manęs“, – sakė laureatė.

Aktorius

Pasveikinęs su teatro diena dainininkas Andrius Mamontovas sakė: „Kai aktorius scenoje yra apšviestas scenoje, žiūrovas yra tamsoje, į kurią transliuojama viskas, kas įmanoma. Tu dažnai nežinai, kas yra toje tamsoje, tu pamatai juos tik spektaklioje pabaigoje. Todėl buvimas scenoje man atrodo lyg besąlygiškos meilės aktas – tu atiduodi ir nežinai, kas tau sugrįš atgal.“

Geriausiu metų aktoriumi tapo Mantas Zemleckas. Už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).

Aktorių ansamblis

Aurimas Valujavičius paskelbė geriausią aktorių ansamblį. Juo tapo spektaklio „Laukys“ komanda.

„Mes iš panevėžio atvažiavome pusę teatro! Gera jaustis čia, kaip kokiame giminės baliuje. Gera jaustis teatrinės giminės dalimi“, – teigė viena iš „Laukio“ atstovių.

Solistė

Geriausia soliste, pasak D.Filmanavičiūtės, tapo Gunta Gelgotė už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Po pasisveikino solistė labai dėkojo ir sveikino visus kolegas. „Gintarai Varnai, su jumis dirbti – tai laimė“, – kalbėjo ji.

„Man scenoje teko būti ant sūpynių. Stebėjau ir savo dukrytę, kuri žaidė ant jų. Džiaugiuosi, kad galime suptis ant jų ir dėkoju Ukrainos didvyriams“, – sakė ji.

Šokėjas

Įdomiausiu 2022-ųjų šokėju tapo Jeronimas Krivickas už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).

„Man labai didelė garbė būti čia šįvakar. Esu dėkingas už šį apdovanojimą, nes jis motyvuoja“, – sakė J.Krivickas.

Choreografija

Dovilė Filmanavičiūtė už metų choreografiją apdovanojimą įteikė Agnijai Šeiko už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras).

Muzika

Kristupas Sabolius geriausiu kompozitoriumi paskelbė Mantvydą Leoną Pranulį.

„Groti scenoje man buvo paprasčiau nei kalbėti, bet, žodžiu, prieš porą mėnesių grojome Kultūros ministerijos apdovanojimuose. Kolega sako, žinai, jeigu gausiu apdovanojimą, tai padėkosiu sau. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad aš irgi“, – kalbėjo M.L.Pranulis.

Esu iš menininkų šeimos, tad mano sėkmė natūraliai atėjo iš jų, tęsė laureatas.

Scenografija ir kostiumų dizainas

Geriausiomis šios srities profesionalėmis 2022 metais tapo Sigita Šimkūnaitė ir Sandra Straukaitė už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);

„Mums su Sigute niekada nebūna mažų darbų“, – sakė S.Straukaitė.

Videografija ir šviesų dizainas

Geriausiu šviesų dailininku tapo Andrius Stasiulis! Menininką įvertino už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

Jis dėkojo komisijai už įvertinimą, Šeiko šokio bei Klaipėdos valstybiniam muzikiniai teatrui už tai, kad kvietė kurti kartu.

Objektų ir lėlių spektaklis

„Apie pasaulį“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Neužmirškime, kad vaikai yra būsimi žiūrovai ir kūrėjai, todėl į juos verta invenstuoti, teigė „Apie pasaulį“ kūrybinės grupės atstovė.

Spektaklis vaikams ir jaunimui

„Auksinis scenos kryžius“ atiteko Klaipėdos lėlių teatro bei Liublianos lėlių teatro šviesos ir materijų spektakliui „Tunelis“.

Režisierius savo kalboje pažymėjo, kad kurti vaikams – ypač svarbu.

Boriso Dauguviečio auskaras

Šis apdovanojimas skiriamas už naujų sceninės išraiškos formų paieškas. Jį šįmet pelnė „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova.

„Neretai intensyviai beieškant naujų formų aplanko egzistencinis klausimas, kuo mes čia užsiiminėjam? Jis aplanko mąstant ne tik apie teatrą. Labai rimtai. Visgi jeigu pasiseka – labai smagiai žaidžiame“, – atsiimdama apdovanojimą teigė A.Ablamonova.

Jaunasis menininkas

2022-ųjų geriausias jaunasis aktorius yra Mantas Bendžius. „Auksinį scenos kryžių“ jis pelnė už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);

„Kaip pasodino mane 9-oje eilėje, galvojau, kad nelaimėjau!“ – juokavo M.Bendžius ir dėkojo spektaklio režisierei, teatro bendruomenei, šeimai, bet komisijai ir sužadėtinei Gretai.

Socialinio rezonanso spektaklis

Daugiausiai socialinio rezonanso sukėlė spektaklis „Nemiga“, sukurtas teatro „Žuvies akis“.

Nemiga – tai priešprieša miegui, tai būsena, kai nuolat esame budrūs. Tai bėgančio nuo karo palydovas, karo akivaizdoje mes nebemiegame, teigė spektaklio režisierė.

„Šį kryžių dovanojame Ukrainai“, – teigė ji.

Populiariausias 2022-ųjų dramaturgas

Populiariausiu 2022-ųjų dramaturgu tapo Marius Ivaškevičius, šiandien švenčiantis jubiliejų. Jis pelnė išskirtinį „Latga“ apdovanojimą bei piniginį prizą.

„Su švente visus teatralus! Žinokite tai dar ne pabaiga!“ – sakė M.Ivaškevičius, prisijungęs nuotoliniu būdu.

Apdovanojimą atsiėmė rašytojo tėvai Julija ir Albertas Ivaškevičiai. Jo mama palinkėjo kurti, svajoti: „Mylime tave!“

Dramaturgija

Geriausiu dramaturgu tapo Mindaugas Nastaravičius už dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).

Atsiimdamas apdovanojimą laureatas dėkojo ir sveikino ir kitus tris kolegas, kurie buvo nominuoti: „Tai lygiai tiek pat svarbu, kiek tapti laureatu.“

Jis dėkojo Eglei Švedkauskaitei, Valentinui Masalskiui ir Olgai Lapinai, su kuriais dirbo.

„Ačiū už kantrybę. Tai gražiausia žmogaus savybė – tuo neabejokite. Visą kūrybą mes galėtume romantizuoti kalbėdami apie talentus ir gabumus. Už šito kryžiaus stovi Giedrė ir Rimas, Janina, seneliai, kurie yra su vaikais. Simona, mano žmona. Tai yra žmonės, kurie mane išleidžia ir nesupyksta, kai grįžtu šiek tiek vėliau“, – kalbėjo M.Nastaravičiui.

Padėkos premija

Padėkos premiją pelnė Gytis Padegimas už viso gyvenimo darbus ir pedagoginę veiklą.

„Labai norėčiau padėkoti tūkstančiams žmonių, kurie ėjo su manimi kartu. Vienas žmogus teatre negali nieko“, – atsiimdamas apdovanojimą teigė režisierius.

Fotogalerija (nuolat pildoma):

Apie ką yra „Auksiniai scenos kryžiai“?

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Kaip pastebėjo komisijos nariai, 2022 metai – jaunų kūrėjų laikas, atskleidžiantis naujos Lietuvos teatro kartos veidą, išryškėjantį ir nominacijose. Nepriklausomybės laikotarpiu užaugę menininkai aiškiai plečia savo kasdienio pasaulio ribas už gimtosios šalies sienų, pasaulines aktualijas įtraukdami ne tik kaip nuorodas ar komentarus, bet priimdami jas kaip savo gyvenimo dalį.

Komisijos narių teigimu, spektakliuose matyti daug komandinės kūrybos bei dėmesio socialiai jautrioms, visuomenėje rezonansą keliančioms temoms. Bendras nominacijų skaičius nepasikeitė, pakito tik kelios nominacijų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis.

„Šiemet vėl turime „Dramaturgijos“ nominaciją, ryškus aktorių ansambliškumas grąžino nominaciją „Aktorių ansamblis“; suformuotos nominacijos, jungiančios dvi sritis – „Scenografija ir kostiumų dizainas“, „Videografija ir šviesų dizainas“, – atspindi vaizdinės idėjos darną ir nedalomumą. Režisūros nominacijoje greta didelės formos spektaklių – kameriniai spektakliai bei monospektaklis. Taip norėjome pabrėžti režisūrinės idėjos bei jos raiškos svarbą.

„Auksinių scenos kryžių“ laureatų sąrašas (laimėtojai paryškinti):

Režisūra:

• Naubertas Jasinskas – už spektaklius „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
• Eglė Kižaitė – už spektaklį „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
• Olga Lapina – už spektaklį „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
• Antanas Obcarskas – už spektaklį „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Eglė Švedkauskaitė – už spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).

Aktorė:

• Jolanta Dapkūnaitė – už Martos vaidmenį spektaklyje „Sieros magnolijos“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Digna Kulionytė – už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras);
• Alvydė Pikturnaitė – už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
• Aistė Šeštokaitė – už Katarinos Blum vaidmenį spektaklyje „Prarasta Katarinos Blum garbė“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).

Aktorius:

• Albinas Kėleris – už Maestro vaidmenį spektaklyje „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
• Aurelijus Pocius – už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
• Gediminas Rimeika – už Tsigano vaidmenį spektaklyje „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Mantas Zemleckas – už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).

Aktorių ansamblis:

• Aktorių ansamblis spektaklyje „Guašas“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Aktorių ansamblis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Aktorių ansamblis spektaklyje „Kūnai“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
• Aktorių ansamblis spektaklyje „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
• Aktorių ansamblis muzikiniame performanse „Sporto grupė“ (Operomanija).

Scenografija ir kostiumų dizainas:

• Sigita Šimkūnaitė – už scenografiją spektakliui „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Sigita Šimkūnaitė ir Sandra Straukaitė – už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);
• Birutė Ukrinaitė – už scenografiją spektakliui „Undinė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Renata Valčik – už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras).

Videografija ir šviesų dizainas:

• Arvydas Buinauskas – už šviesų dizainą spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“);
• Vytautas Jašauskas, Ričard Žigis, Mykolas Budraitis, Axel Martinez – už videografiją spektakliui „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Kūrybinė grupė – už filmą spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Andrius Stasiulis – už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Vilius Vilutis – už šviesų dizainą spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).

Muzika:

• Rita Mačiliūnaitė – už muziką spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
• Agnė Matulevičiūtė – už muziką spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Mantvydas Leonas Pranulis – už muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
• Jūra Elena Šedytė ir Albertas Navickas – už muziką spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).

Solistė/ solistas:

• Marija Arutiunova – už Elisabeth vaidmenį miuzikle „Elisabeth“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
• Kamilė Bonte – už Gabijos vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
• Gunta Gelgotė – už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Monika Pleškytė – už Džildos vaidmenį operoje „Rigoletas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Maskato karališkosios operos teatras ROHM);
• Steponas Zonys – už Tito vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

Choreografija:

• Agnietė Lisičkinaitė – už choreografiją spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
• Birutė Letukaitė – už šokio spektaklio „(M)eilės (m)eilėse“ choreografiją (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
• Martynas Rimeikis – už tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ choreografiją („Tarp tylos“);
• Agnija Šeiko – už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras);
• Gaj Žmavc – už šokio spektaklio „Dona Kichotė“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Šokėja/ šokėjas:

• Diego Vega Alcala – už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
• Anna Chekmarova – už vaidmenį šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Oksana Griaznova – už vaidmenį šokio spektaklyje „La Calash La Latin-LT“ (Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras);
• Marine Fernandez – už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
• Jeronimas Krivickas – už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).

Jaunoji menininkė / jaunasis menininkas:

• Aktorius Mantas Bendžius – už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
• Šokėjas Marius Eidrigevičius – už spektaklio „Vyrsmas“ idėją ir atlikimą (Low Air Vilniaus miesto šokio teatras, Kauno miesto kamerinis teatras);
• Scenografai Jurgis Paškevičius ir Monika Janulevičiūtė – už scenografiją spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Režisierės ir aktorės Armanda Rudelytė, Mingaudė Kotryna Zujutė, Vaiva Ona Makūnaitė, Rugilė Jankauskytė – už dokumentinio spektaklio garsinio pasivaikščiojimo „Iš|m(i)estas“ idėją ir įgyvendinimą (Menų spaustuvė);
• Aktorius Domantas Starkauskas – už Treplevo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras).

Spektaklis vaikams ir jaunimui:

• Spektaklis-žygis „Brūzgynų eilės“ (Teatro istorijos);
• Įtraukusis šokio spektaklis neregiams ir silpnaregiams „Neregėtas pasaulis“ (šokio teatras „Dansema“);
• Šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“ (Klaipėdos lėlių teatras, Liublianos lėlių teatras);
• Baletas „Užburtos akys“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Objektų ir lėlių spektaklis:

• „Apie pasaulį“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
• „Deivių archeologija“ (Stalo teatras, Lvivo lėlių teatras „Ir žmonės, ir lėlės“);
• „Nykstantys žmogeliukai“ (Kauno valstybinis lėlių teatras);
• „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).

Dramaturgija:

• Žygimantas Kudirka – už dramaturgiją korporatyvinei distopijai / probiotinei ekotopijai balsams „Puikus naujas kūnas“ (Operomanija);
• Mindaugas Nastaravičius – už dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Paulina Pukytė – už dramaturgiją spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Dovilė Zavedskaitė – už dramaturgiją spektakliui „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras).

Socialinio rezonanso spektaklis:

• „Kauno asamblėja“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Porte Parole);
• „Nemiga“ (Žuvies akis);
• „Sirenų tyla“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• „Spektaklis, kuris neįvyko“ (Vilniaus senasis teatras).

Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas

• „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova;
• Audioserialo „Šiaurės miestelis“ kūrybinė grupė: dramaturgės Birutė Kapustinskaitė ir Teklė Kavtaradzė, režisierius Ričardas Matačius, prodiuserė Rasa Kregždaitė;
• Meno ir mokslo laboratorijos ir Urbanistinio draustinio renginių ciklo MMLAB erdvėje autoriai: režisierius, aktorius Paulius Markevičius, prodiuserė Rusnė Kregždaitė;
• Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.