Aukštosios mados savaitė: tolyn nuo realybės ir atgal. I dalis
Aukštosios mados savaitę galima palyginti su Olimpinėmis žaidynėmis, kuriose susirenka talentingiausi. Skirtingai nei sezoninės mados savaitės, aukštosios kūrėjams tendencijos nėra ašis, apie kurią sukasi kolekcijos koncepcija.
Haute couture mados savaitės sujungia siuvimo meną ir preciziškumą, dizainerio svajones, turtingų klientų vakarinio garderobo poreikius ir galimybę pabėgti į fantazijų pasaulį.
„Chanel“
Šių metų „Chanel“ mados namų genijaus koncepcija – rožių sodas. Tradicinis buklė tvidas, pažeminto juosmens siluetai, plevenantys šilkai, rožių raštai ir dekoras, skanios pastelinės spalvos – rausva, laimo, alyvinė – nukelia žiūrovą į „Chanel“ laikus – trečiąjį dešimtmetį. Tačiau vintažas – ne Karlo stilius, tad permatomi perspex aulinukai ir batai-kojinės grąžina į realybę.
„Schiaparelli“
Originalioji ir aršiausioji madam Coco Chanel konkurentė Elsa Schiaparelli dievino siurrealizmą ir viską, kas klaidina akį – trompe l’oeils. Tad atgaivintų mados namų dizaineriui Bertrand'ui Guyonui tenka sunkiasvorė užduotis išlaikyti Elsos dizaino braižą. Nors naujoji kolekcija – nebūtinai siurrealistinė šiuolaikiniame kontekste, tačiau meniška ir turi skiapareliškų elementų – vabalų marškiniai, primenantys garsiąją Lobster dress, madam mėgstamiausia spalva – schocking pink – skaisti rožinė, spalvų blokų paltas, siuvinėti piešiniai.
„Iris van Herpen“
Nė vienas dizaineris neturi tokio unikalaus braižo, kaip olandė Iris van Herpen. Kai šiuolaikinė mada sutelkusi visą dėmesį į modernios moters paieškas, Iris įkvėpimo ieško gamtoje, kurį transformuoja į futuristinius, tačiau lengvus kaip oras high-tech audinių 3D spausdintus drabužius fosilijų inspiruotoje kolekcijoje „Ludi Nature“.
„Alexis Mabille“
Tarp plevenančių šifonų debesies haute couture mados savaitėje išvysti kietos struktūros ir ryškaus silueto drabužius yra beveik netikėta. Modernios, struktūriškų audinių – sunkaus duchesse satino, brokato suknelės ir kostiumai Mabille kolekcijoje – inspiruotos rokoko ir ampyro laikmečių.
„Ralph & Russo“
Tamaros Ralph ir Michaelo Russo duetas pristatė 56 modelių vasariškiausių ir prabangiausių modelių kolekciją iš plevenančių šilkų, šifono ir taftos: nuo tradicinės cheongsam kiniškos suknelės raštų ir detalių, trečiojo–ketvirtojo dešimtmečių siluetų iki įprastesnių raudonojo kilimo modelių. Su nuotakos suknia ant podiumo žengė brazilų blogerė ir influencerė (7 milijonai sekėjų) Camilla Coelho.
„Dior“
Maria Grazia Chiuri ir toliau ieško modernios feministės. Jos kvapą gniaužianti „Christian Dior“ kolekcija inspiruota avangardistės menininkės Leonoros Fini, kuri bendradarbiavo su Christianu Dioru dar iki jam tampant kutiurjė. Fini kūrė keisčiausius galvos apdangalus, kurie turėtų transformuoti identitetą. Siurrealistiniai elementai – kaukės, suknelės tarsi narvai, stiprios moterys kaip pirmiausias įkvėpimo šaltinis ir daug juodos – tampa atpažįstamu Marios braižu.
„Giambattista Valli“
Alternatyvaus grožio paieškų eroje Giambattista Valli nebijo tradiciško – jausmingo ir romantiško grožio. Skulptūriškos ir masyvios suknelės – reveransas istoriniam kutiūrui, o žiūrovui nelieka nieko kita, tik gaudyti žadą mėginant įsivaizduoti, kiek rankų kūrė tas sukneles-skulptūras.
„Givenchy“
Vakarinių suknelių fronte visada pirmauja plevenantys šilkai ir nėriniai. „Givenchy“ kolekcija – raumeninga: vyriški švarkai, minimalistiniai, masyvūs siluetai, kieti audiniai deriniuose su mergaitiškomis detalėmis – daugiasluoksniais raukiniais, plunksnomis.